Popiežius Benediktas XVI: Artimųjų rytų krikščionys yra piliečiai, būtina gerbti jų teises.

Ketvirtadienio vakarą popiežius Benediktas XVI vadovavo Devintinių eucharistinei procesijai, ateinantį trečiadienį – šv. apaštalų Petro ir Pauliaus liturginės iškilmės dieną švęs savo kunigystės 60 metines. Šiuos du įvykius popiežius prisiminė kalboje, pasakytoje penktadienį Rytų Bažnyčių paramos komitetui „Roaco“, kuris šią savaitę posėdžiavo Vatikane. Popiežius visiems nuoširdžiai dėkojo už maldas ir sveikinimus jo kunigystės jubiliejaus proga ir prašė kartu su juo melsti „pjūties Šeimininką“, kad atsiųstų Bažnyčiai ir pasauliui daug uolių Evangelijos darbininkų.
Devintinių procesija visuomet yra priminimas ir paskatinimas katalikams nenuklysti, tačiau ištvermingai žengti nelengvais žmonijos istorijos keliais per pasaulį, kuriame tiek daug dvasinio ir materialinio skurdo, kad galėtų suteikti Kristaus ir Bažnyčios meilę. „Meilė niekada nesibaigia“, priminė popiežius, kartodamas apaštalo Pauliaus žodžius; „ji gali perkeisti žmonių širdis ir patį pasaulį, Dievo galia visur sėdama ir žadindama solidarumą, bendrystę ir taiką“.
Popiežius kalboje Roaco asamblėjos dalyviams ypatingą dėmesį paskyrė Šventajai Žemei. Užtikrinęs savo artumą krikščionims, gyvenantiems Šventojoje Žemėje ir platesniame Artimųjų Rytų regione, popiežius prašė daryti viską, tiek vietiniu, tiek tarptautiniu mastu, kad regione gimę Kristaus ganytojai ir tikintieji savo gimtinėje būtų pripažinti ne kaip užsieniečiai, o tikri piliečiai, liudijantys Kristų taip, kaip tai darė praeityje gyvenę Rytų Bažnyčių šventieji.
Šventasis Tėvas paminėjo pasauliui nerimo keliančias permainas Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų kraštuose, sakė kad šis regionas yra labai svarbus pasaulio taikai ir stabilumui. Popiežius užtikrino savo artumą visiems kurie kenčia tame regione ir desperatiškai bando iš jo prasprukti, sukeldami didesnes žmonių migravimo bangas, kurios tačiau dažnai lieka be perspektyvos. Meldžiuosi, - sakė popiežius, kad visiems būtų užtikrinta būtina skubi pagalba, bet labiausiai meldžiuosi, kad visur liautųsi smurtas, būtų atkurta socialinė darna ir taikingas sambūvis, gerbiamos visų teises.
Po Artimųjų Rytų Vyskupų sinodo Bažnyčia dar tvirčiau apglėbė savo tikėjimo brolius ir seseris Rytuose. Tačiau jų vargai nesibaigia, sakė popiežius, kaip pavyzdį paminėdamas tuoj pat po sinodo prieš Bagdado sirų katalikų katedrą surengtą beprasmio smurto aktą. Tačiau šis kaip ir kiti panašūs vardan Kristaus patiriami kentėjimai tepadeda subrandinti dar gausesnius Sinodo vaisius, linkėjo Šventasis Tėvas. (sk)