Popiežiaus bendroji audiencija. „Psalmėse Dievo Žodis tampa maldos žodžiu“.

Bendrosios audiencijos dalyviams sakytoje kalboje popiežius tęsė prieš keletą savaičių pradėta katechezę apie maldą. Ankstesnėse jos atkarpose kalbėjęs apie Abraomo, Jokūbo, Mozės ir Elijo maldą, šį kartą popiežius pristatė Psalmyną – rinkinį šimto penkiasdešimties psalmių, kurias Dievas mums dovanoja, kad jos būtų mūsų malda, kad jų žodžiais mes bendrautume su Dievu.

Į šią knygą sudėta visa žmogaus patirtis, su įvairiausiais jos atspalviais, visa gama žmogaus gyvenimą lydinčių jausmų, - kalbėjo popiežius Benediktas. Psalmėse persipina džiaugsmas ir kančia, Dievo troškimas ir nevertumo stoti Jo akivaizdon pajautimas, pasitikėjimas ir vienišumo skausmas, gyvenimo pilnatvė ir mirties baimė. Visa tikinčiojo žmogaus tikrovė sudėta į maldą, kurią pirmiausia Izraelio tauta, o vėliau ir Bažnyčia pasirinko Dievo meditavimui, atsiliepimui į jo apsireiškimą pasaulyje. Žmogaus gyvenimo sudėtingumą atspindi psalmių literatūrinių formų įvairovė – himnai, raudos, asmeniniai ir bendruomeniniai maldavimai, padėkos giesmės, atgailos, išminties psalmės. Tačiau nepaisant formų įvairovės, psalmių maldoje galima išskirti du pagrindinius tarpusavy susijusius ir neatskiriamus dalykus – maldavimą ir šlovinimą. Maldavimas remiasi tikėjimu, kad Dievas atsilieps, o tai kartu skatina dėkoti ir šlovinti.

Psalmės moko melstis, - sakė Šventasis Tėvas. Jose Dievo Žodis tampa maldos žodžiu. Kadangi psalmės yra Dievo Žodis, dėl to kas meldžiasi psalmės žodžiais, tas kalba Dievo Žodžiais, kreipiasi į Dievas tais pačiais Žodžiais, kuriuos jis mums dovanoja. Kažkas panašaus dedasi kai kūdikis mokosi kalbėti, kai pradeda reikšti jausmus tais žodžiais, kuriuos jis išmoko iš savo tėvų ir kitų aplinkinių žmonių.

Popiežius pažymėjo, kad hebrajiškoje tradicijoje Psalmynas vadinamas žodžiu „tehillim“, reiškiančių „šlovinimą“. Tą pačią šaknį turi ir išsireiškimas „Halleluyah”, pažodžiui – „šlovinkite Viešpatį“. Tad ši maldų knyga, nors įvairiaformė ir sudėtinga, susidedant iš įvairiai artikuliuotų, įvairiems žanrams priklausančių kūrinių, visų pirma yra šlovinimo maldų rinkinys, mokantis mus šlovinti Dievo didybę, jo darbus ir kūrinių grožį, garbinti jo šventąjį Vardą.

Mums ypatingai svarbu ir tai, jog psalmių žodžiai dažnai skamba ir Naujajame Testamente, įgaudami ir paryškindami to pranašišką vaidmenį ir tuos mesijinius lūkesčius, kurie buvo siejami su karaliaus Dovydo asmeniu. Jėzuje Kristuje, kuris savo žemiškame gyvenime irgi meldėsi psalmių žodžiais, atsiskleidžia jų prasmė ir išsipildo pranašiški pažadai. Tad krikščionis, melsdamasis psalmių žodžiais, meldžiasi Tėvui su Kristumi ir Kristuje. Šitaip psalmių žodžiai įgauna naują prasmę. Prisikėlimo slėpinys yra naujas jų interpretavimo raktas. Priešais besimeldžiantįjį atsiveria nelauktai nauji akiračiai. Kristaus šviesoje atsiskleidžia nauja kiekvienos psalmės prasmė ir visas Psalmynas spindi nepaprastu turtingumu.

Brangieji broliai ir seserys, - sakė popiežius katechezės pabaigoje, - imkime į rankas šią šventą knygą ir leiskime, kad Dievas mums mokytų kaip į jį kreiptis. Psalmynas tebūna mūsų vadovas ir pagalba kasdieniame maldos kelyje. Ir mes, kaip Jėzaus mokiniai, prašykime: „Viešpatie, išmokyk mus melstis“, atverdami širdis Mokytojui, kuris išklauso visas maldas. Šitaip, ir mes, per Sūnų, tapdami Dievo vaikais, galėsime kreiptis į jį: „Tėve mūsų“. (jm)