Sekmadienį Šventasis Tėvas keliaus į San Mariną

Sekmadienį popiežius Benediktas XVI lankysis San Marino Respublikoje ir San Marino – Montefeltro vyskupijoje. Politiniu geografiniu požiūriu tai bus tarptautinė apaštališkoji kelionė, nes San Marino Respublika, nors labai maža ir iš visų pusių supama Italijos teritorijos, yra nepriklausoma valstybė, pilnateisė tarptautinės bendruomenės narė. Bažnytinio teritorinio suskirstymo prasme San Marino Respublika priklauso San Marino – Montefeltro vyskupijai, kuri savo ruožtu priklauso Ravenos bažnytinei provincijai ir yra integrali Italijos Bažnyčios dalis. Šia prasme, popiežiaus kelionė nesiribos tik suvereniąja San Marino Respublikos teritorija, bet antroje dalyje numatytas popiežiaus apsilankymas nedideliame Italijos Pennabili miestelyje, kuriame yra šios tarpvalstybinės San Marino – Montefeltro vyskupijos ganytojo sostas.

Pavadinimą San Marinui davė trečiojo amžiaus antroje pusėje iš Dalmatijos atvykęs šventasis Marinas. Jis kartu su bendražygiu šventuoju Leonu, bėgdami nuo kitoje Adrijos jūros pusėje tuo metu vykusių krikščionių persekiojimų, atvyko į šią Italijos dalį ir būdami akmenskaldžiai, vertėsi savo amatu, o tuo pat metu ir skelbė Kristų. Iš pradžių darbavęsi ir apaštalavę kartu, vėliau Marinas ir Leonas išsiskyrė. Abu vadovavo nedidelėms krikščionių bendruomenėms. Leonas su savaisiais apsigyveno ant Feltro kalno. Šiandien tai netoli San Marino, bet jau Italijos teritorijoje esantis San Leo miestelis, įsikūręs ant kalno su įspūdingai stačiais šlaitais. Marinas su savaisiais apsigyveno ant už keliolikos kilometrų esančio Titano kalno. Taip pat ir šventojo Marino suburtą bendruomenę ilgainiui pradėta vadinti jos pradininko vardu, itališkai – San Marino. Tik pastaroji, skirtingai negu San Leo, iki mūsų dienų išlaikė politinį savarankiškumą.

Kaip tai įmanoma? Tokį neįprastą mažo miestelio likimą nulėmė įvairūs veiksniai – ir šio Italijos regiono politinės istorijos raida, ir sanmariniečių pastangos ir, ko gero labiausiai – paprastas atsitiktinumas. Subyrėjus Romos imperijai, ankstyvaisiais viduramžiais miestai gyveno maždaug savarankiškai. San Mariną aplankė vėlesniais amžiais vykęs politinės valdžios centralizavimo procesas. Miesto – valstybės savarankiškumo nepanaikino ir devynioliktajame vykęs Italijos suvienijimas.

San Marino Respubliką sudaro ant Titano kalno įsikūręs San Marino miestas ir keletas mažesnių gyvenviečių kalno papėdėje. Visa valstybės teritorija – 61,5 kvadratinio kilometro, gyventojų skaičius – apie 30 tūkstančių. Valstybinė kalba – italų, nors šnekamojoje kalboje naudojamas vietinis to regiono dialektas. Valstybės santvarka, kaip jos oficialus pavadinimas sako – respublika. Sanmariniečiai didžiuojasi, kad jų Respublika yra pati seniausia demokratiškai valdoma valstybė pasaulyje. Šiandien San Marinas turi 60 narių parlamentą ir 10 narių vyriausybę. Valstybei ir vyriausybei vadovauja Kapitonai regentai – dviejų asmenų kolektyvinė valdžios institucija, kurios valdymo kadencija – tik 6 mėnesiai. Nauji kapitonai regentai skiriami kasmet balandžio 1-ąją ir spalio 1-ąją.

Dabartiniai San Marino kapitonai regentai - Maria Luisa Berti ir Filippo Tamagnini – pasitiks sekmadienio rytą atvykusį Šventąjį Tėvą. Stadione Titano kalno papėdėje popiežiaus aukos sekmadienio Mišias. Po pietų įvyks oficialus susitikimas su Kapitonais regentais ir kitais valdžios žmonėms bei su Respublikoje akredituotu diplomatiniu korpusu. Sekmadienio pavakare popiežius užsuks į netoli, bet jau Italijoje, esantį Pennabili miestelį, kuriame reziduoja San Marino – Montefeltro vyskupas. Čia Šventasis Tėvas susitiks su šios dviejų valstybių teritorijas apimančios vyskupijos jaunimu. (jm)