Laidas armėnų kalba Vatikano radijas pradėjo transliuoti 1966 m. Šios senos krikščioniškos
tautos kalba, tarp kitų Vatikano radijo transliacijose naudotų kalbų, atsirado visų
pirma garsiojo armėnų kardinolo Armėnų Kilikijos patriarcho Grigaliaus Petro Agadžanjano
rūpesčio dėka. Iš pradžių laidų reguliarumas ir trukmė kito. Jas rengė Romoje gyvenantys
armėnai kunigai. Tačiau jau po kelerių metų susikūrė pastovi armėniška Vatikano radijo
redakcija ir tam įtakos vėl turėjo kardinolo Agadžanjano užtarimas. Pats kardinolas
buvo kilęs iš Gruzijos. Vieną kartą 1971 m. Romoje apsilankė iš gimtųjų kardinolo
apylinkių atvykę maldininkai ir papasakojo, kad Gruzijoje gyvenantys armėnai katalikai
Vatikano radijo laidų klausosi atsiklaupę prie radijo imtuvų. Kardinolui tai padarė
nepaprastą įspūdį ir jis nesunkiai pasiekė, kad Vatikano radijas pastoviai transliuotų
laidas armėnų kalba.
Taip pat ir šiandien Vatikano radijo laidos armėnų kalba
atsižvelgia į ganėtinai neįprastą armėnų tautos padėtį. Dabartinėje Armėnijoje gyvena
tik trečdalis visų armėnų. Du trečdaliai išsisklaidę po platųjį pasaulį. Šios padėties
ištakos siekia 1915 m., kuomet dalį istorinės Armėnijos valdžiusi turkų Osmanų imperija,
matydama ir pas save, ir Rusijos teritorijoje esančioje kitoje senosios Armėnijos
dalyje kylantį armėnų tautinį judėjimą, pradėjo masines armėnų deportacijas į pietines
imperijos sritis. Buvo nužudyta šimtai tūkstančių žmonių. Šiuos baisumus ir dabar
armėnai mini kaip didžiausią tautos nelaimę. Nuo to laiko toli nuo gimtųjų namų –
pačioje Turkijoje, Libane, Artimuosiuose Rytuose, o taip pat Europoje bei Amerikoje
gyvena didesnė armėnų tautos dalis nei tėvynėje. Į šią neįprastą padėtį, į diasporos
sąlygomis gyvenančios armėnų katalikų bendruomenės poreikius stengiamasi atsiliepti
Vatikano radijo laidose armėnų kalba. (jm)