Popiežiaus kalba sekmadienio vidudienį

Sekmadienio vidudienį į Šventojo Petro aikštę susirinkusiems maldininkams popiežius Benediktas XVI komentavo liturgijoje skaitytą Apaštalų darbų knygos ištrauką, pasakojančią, kad po pirmų žiaurių persekiojimų, Jeruzalės krikščionių bendruomenė, išskyrus apaštalus, išsiblaškė po aplinkinius regionus ir kad vienas iš diakonų, Pilypas, atsidūrė viename Samarijos mieste. Ten jis skelbė prisikėlusį Kristų ir jo žodžius lydėjo stebuklingi pagijimai. Pasakojimas baigiamas žodžiais: „Didelis džiaugsmas pasklido po tą miestą“ (Apd 8,8). Šitie paprasti žodžiai, - sakė popiežius Benediktas, - kiekvieną kartą mus stebina ir įkvepia viltį; tarsi skelbtų: „tai įmanoma!“. Žmonija gali pasiekti tikrą džiaugsmą! Kur paskelbiama Evangelija, ten, tarsi lietaus sudrėkintoje žemėje, viskas sužaliuoja, ima augti ir žydėti gyvybė. Pilypas ir kiti mokiniai Palestinos kaimuose Šventosios Dvasios galia darė tai ką darė pats Jėzus: skelbė Gerąją Naujieną ir darė stebuklus. Per juos veikė pats Viešpats. Kaip Jėzus skelbė Dievo karalystę, taip mokiniai skelbė prisikėlusį Jėzų, mokydami, kad jis yra Kristus, Dievo Sūnus, jo vardu krikštydami ir gydydami kūno bei sielos ligas.

„Didelis džiaugsmas pasklido po tą miestą“. Skaitydami šią ištrauką, - tęsė Šventasis Tėvas, - galvojame apie gaivinančią Evangelijos jėgą, kuri tarsi palaiminga upė per amžius „drėkino“ daugybę žmonių. Kai kurie šventieji ir šventosios skelbė taiką ir viltį ištisiems miestams – gana prisiminti Karolį Baromiejų, ėjusį gelbėti maro ištikto Milano ar Motinos Teresės veiklą Kalkutoje, taip pat daugybę kitų misionierių, skelbusių Kristų ir jo tikrąjį džiaugsmą. Tuo metu kai šio pasaulio galiūnai siekė užimti kuo daugiau teritorijų ir užsitikrinti politinius bei ekonominius interesus, Kristaus skelbėjai ėjo visur nešini Gerąją Naujiena, žinia, kad tik Kristus gali suteikti tikrąją laisvę ir amžinąją laimę. Taip pat ir šiandien Bažnyčios pareiga yra skelbti Kristų toms tautoms, kurių dar nesudrėkino gyvasis Evangelijos vanduo, o taip pat ir toms, kurios turi senas krikščioniškas šaknis, kad ir jos naujai atgijusios duotų naują vaisių bei atrastų tikėjimo grožį ir džiaugsmą.

Galiausiai popiežius paminėjo palaimintojo Jono Pauliaus II nuopelnus ir Bažnyčios misijai ad gentes, ir naujajam evangelizavimui, o pačioje pabaigoje, kaip paprastai, prašė Mergelės Marijos globos Evangelijos skelbimo darbui, kad vis daugiau žmonių atrastų buvimo Dievo vaikais džiaugsmą. (jm)