Gegužės 28 d. Paragaudžio kaime, Kvėdarnos parapijoje, Kvėdarnos seniūnijoje, Šilalės
rajone vyko daugiau nei 30 kryžių sudeginimo šioje vietoje 47-ųjų metinių minėjimas.
Šeštadienio vakarą rinkosi žmonės, kad savo malda ir prisiminamais paminėtų šią skaudžią
datą.
1964 m. gegužės 28-29 naktį vyko neregėto masto pašventintų ir pakelėse
stovėjusių kryžių naikinimas ir išniekinimas. Tą naktį Šilalės komunistų valdžios
įsakymu, dalyvaujant ir pritariant Kvėdarnos ir kaimynystėje buvusio Pajūralio kolūkių
vadovams, pradėti naikinti pakelių kryžiai. Buvo sutektos didelės pajėgos: galinga
technika, būrys žmonių. Rajono valdžios įsakymu operacijos metu kelius ir aplinką
saugojo švietimo darbuotojai, komjaunuoliai, pionieriai, milicijos darbuotojai. Kryžiai
buvo raunami, vežami prie upės Jūros ir čia pat, ant upės Jūros kranto, Paragaudžio
kaime deginami. Tuo metu ši vieta buvo kolūkio pievos, kur ganėsi gyvuliai, buvo šienaujama.
Vietiniai žmonės Jaronimas ir Marytė Oželiai, Eugenijus Ivanauskas pasakoja, jog kai
kurie žmonės nesutiko naktį eiti griauti kryžių. Kolūkietis Adomas Bočkus pasakęs,
jog gerus darbus reikia daryti dieną, o ne naktį ir prie kitų neprisidėjo. Kitas –
Vladas Urbys, gegužės 29 dienos rytą, vienam iš kryžių griovėjų pasakęs, jog yra nustebęs,
kad toks rodos doras žmogus, ėjo kryžių griauti. Už šitokį „išsišokimą“ Vl. Urbys
gavo 15 parų arešto. Tą siaubingąją naktį vienas iš dalyvių žuvo, vengdama didesnio
skandalo to meto valdžia už sudarytą avariją apkaltino visiškai nekaltą žmogų Algirdą
Joną Kaulių, kuris nedalyvavo kryžių naikinime. Jis tuo metu dirbo pas kaimynus traktoriumi.
Jis buvo apkaltintas ir nekaltas sėdėjo kalėjime. Taip pat žmonės pasakojo, jog paryčiais
nesudegusius kryžius metė į Jūros upę ir tie kryžiai ilgai ten plūduriavę. Šią vietą
žmonės išsaugojo atmintyje ir 1994 m. keturių parapijiečių iniciatyvinės grupės dėka
čia iškilo kryžius. Buvo renkamos aukos, supilta mini kalvelė ir pastatytas medinis
kryžius, kurį padarė Augustas Rupšys ir Ričardas Dzendolieta. Šis ir kitas, vėliaus
pastatytas, kryžiai stovi Vaclovo Budvyčio žemėje. 1994 m. gegužės 15 d. tuometinis
Telšių vyskupas A. Vaičius šį kryžių pašventino ir pakvietė žmones čia rinktis maldai
kiekvienais metais paskutinį gegužės šeštadienį. Šios pamaldos nuo meto niekada nenutrūko.
Š. m. gegužės 28 d. vakarą kryžių sudeginimo vietoje buvo laikomos šv. Mišios
giedamos gegužinės pamaldos. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupo generalvikaras prel.
J. Šiurys, kuris gausiai susirinkusius maldininkus pasveikino Telšių vyskupo vardu.
Šv. Mišias koncelebravo Kvėdarnos klebonas kun. J. Rudys ir atvykęs Telšių vyskupo
V. Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas kan. A. Sabaliauskas, kuris susirinkusiesiems
pasakė pamokslą, dalyvavo ir Pajūralio klebonas kun. K. Žąsytis. Šv. Mišios buvo laikomos
už visus šios vietos puoselėtojus bei saugotojus, nes ji gražiai prižiūrima, tvarkoma
ir stropiai puoselėjama. Giedojo Kvėdarnos parapijos giedoriai. Šv. Mišiose dalyvavo
Šilalės sav. meras Jonas Gudauskas su šeima, Kvėdarnos miestelio seniūnas, Kvėdarnos
gimnazijos direktorius ir didelis būrys maldininkų. Pamokslininkas kalbėjo apie kryžiaus
ženklo svarbą tikinčio žmogaus gyvenime bei kaip svarbu nuolat stiprinti savąjį tikėjimą
žvelgiant į kryžių ir Kristaus pergalę prieš mirtį. Mūsų širdyse turi būti statomi
tikėjimo bei vilties kryžiai, kad niekas negalėtų jų nugriauti ar išrauti. Gegužės
mėnuo primena Dievo Motinos pasitikėjimą Dievu ir nuolankų Dievo valios vykdymą. Mūsų
tikėjimas turi būti perteikiamas taip, kad ateityje nebūtų tokių įvykių ir žmonės
nekeltų rankos prieš kryžius ar kitus sakralius statinius. Po šv. Mišių buvo giedamos
Gegužinės pamaldos, susirinkusiesiems nuoširdžiai padėkojo Kvėdarnos klebonas. Padarius
bendrą nuotrauką, vyko gražus pabuvimas. Žmonės dalinosi nuotaikingoje agapėje, pasakojo
prisiminimus išgyveno bendrystės džiaugsmą.
Šie, jau tradicija, tapę žmonių
susitikimai šioje skaudžios patirties vietoje turi gražią ateitį, nes kiekvienais
metais pamaldose čia dalyvauja ir nemažas jaunimo būrys, kuris, reikia tikėtis, ir
ateityje tęs jų senelių ir tėvų pradėtą darbą.