Katalikų universitetas – humaniškumo mokykla

Šeštadienio rytą popiežius Benediktas XVI susitiko su prieš 90 metų įkurto Italijos Švenčiausiosios Širdies katalikų universiteto bendruomene – dėstytojais ir studentais, taip pat anksčiau universitetą baigusiais absolventais – atvykusiais iš Milano, kur yra universiteto branduolys ir iš kituose miestuose veikiančių universiteto fakultetų ir institutų. Iš viso audiencijoje dalyvavo 7000 žmonių. Tarp dalyvių buvo ir vienos didžiausių Romos ligonių – Agostino Gemelli klinikos, pavadintos pranciškono kunigo universiteto kūrėjo vardu atstovai.

Mūsų laikais vyksta daug sparčių pokyčių, kurie paliečia ir universiteto gyvenimą, - kalbėjo popiežius Benediktas. Humanistinė kultūra alinama, o didesnio dėmesio sulaukia vadinamosios „produktyviosios“ techninės ir ekonominės disciplinos. Juntama tendencija visą žmogaus horizontą susiaurinti iki to, ką įmanoma pamatuoti ir apskaičiuoti, prasmės klausimas pašalinamas iš sisteminio ir kritinio pažinimo sferos. Šiandieninė kultūra taip pat ir religiją norėtų išstumti už racionalumo ribų ar uždaryti ją vien privatumo sferoje. Šiame kontekste radikaliai kvestionuojami taip pat pamatiniai paties universiteto egzistavimo motyvai ir jo svarbiausi bruožai.

Tad, pasak popiežiaus, katalikiško universiteto pašaukimas yra būti humaniškumo mokykla, kartu su specifinėmis mokslo disciplinomis, brandinti ir visa apjungiančią gyvenimo išmintį. Krikščioniškosios perspektyvos siūlymas jokiu būdu nereiškia priešpriešos moksliniam pažinimui ar techniniams žmogaus laimėjimams. Priešingai, tikėjimas sukuria tą prasmingumo horizontą, kuriame darniai susijungia visi žmogaus laimėjimai.

Mūsų pašaukimas – tarnauti žmogui, siekti tiesos vadovaujantis meile, mylėti ir visada gerbti gyvybę, ypač tose situacijose, kur ji labiausiai pažeidžiama ir bejėgė. Ypač dabartiniu sunkiu metu turime įtikinamai liudyti, kad krikščionių tikėjimas mus skatina be kompromisų ir integraliai ginti žmogaus asmens orumą. Turime liudyti, kad krikščionių tikėjimas mus įkvepia ir apšveičia mūsų protus, kad skatina siekti tikrosios žmogaus gerovės. Tai ką protas atranda, tikėjimas apšviečia ir įprasmina. Racionali, sisteminė ir kritiška mokslo veikla mus kartu skatina kontempliuoti Dievo pasaulyje nuveiktus darbus. (jm)