Išleistos visos pal. Jono Pauliaus II enciklikos

Jono Pauliaus II enciklikos, iš viso keturiolika, svarbus istorinio pontifikato ir palaimintojo popiežiaus magisteriumo palikimas, dabar yra prieinamas viename leidinyje. “Treves” leidykla Romoje pristatė “Splendor Veritatis”, trijų tomų leidinį. Jame visos Jono Pauliaus enciklikos, pateiktos originalo ir lotynų kalbomis su teologo t. Edwardo Farrugia, Popiežiškojo Rytų Instituto docento, paaiškinimais, užima per 2600 puslapių.

Leidinio įvade – Josepho Ratzingerio – Benedikto XVI pristatymas, kuriame autorius keturiolika enciklikų suskirstė į keturias temas: Švč. Trejybės triptikas iš ankstyvesnio pontifikato laikotarpio, penki tekstai skirti Bažnyčiai, jos misijai pasaulyje ir santykiams su kitomis konfesijomis, trys antropologinės enciklikos „Veritatis splendor“, „Evangelium Vitae“, Fides et Ratio“ ir trys socialinės, kritiškos komunizmui ir kapitalizmo iškrypimams. Veikale pal. Jono Pauliaus II biografiją aptaria ilgametis jo sekretorius, Krokuvos kardinolas S. Dziwisz.

Trijų tomų leidinio “Splendor Veritatis” pristatyme trečiadienį, Romoje, kalbėjo kardinolas Re, paaiškinimų autorius jėzuitas t. Edward Farrugia, buvęs Šv. Sosto Spaudos salės direktorius Navarro Valls ir „Treves“ leidyklos atstovai. Kardinolas Re, Vyskupų kongregacijos prefektas emeritas, prisiminė „Redemptor hominis“, pirmąją encikliką, priminusią, jog Kristus yra pagrindinis Bažnyčios kelias; jis padeda žmogui suprasti save ir branginti žmogiškąsias vertybes.

Enciklikos „Redemptor hominis“ pirmieji žodžiai, anot kardinolo Re, nuskambėjo tarsi trimito garsas: Jėzus Kristus yra žmogaus atpirkėjas, Jėzus Kristus yra žmonijos istorijos ir kosmoso centras. Jonas Paulius II buvo mistikas, tačiau kartu jis buvo labai artimas žmonėms ir giliai įsijautęs į istoriją, tvirtino buvęs pal. Jono Paulius II bendradarbis kardinolas Re.

Leidinio komentarų autorius, dogminės patristikos docentas, jau minėtasis jėzuitas t. Farrugia, pristatė tris Jono Pauliaus II socialines enciklikas. Pirmojoje, 1981 metais, „Laborem exercens” jis kalba ne tiek apie darbą, kiek apie darbininką, antrojoje „Sollicitudo rei socialis“ popiežius priekaištauja abiem sistemoms – komunizmui ir kapitalizmui – todėl, kad nei viena negerbia žmogaus, joms stinga integralaus žmogaus asmens vizijos, žmogaus, kurio siela yra Kristus. Trečiojoje, „Centesimus Annus“, Jonas Paulius II 1991m. samprotauja apie pažangą: kas yra pažanga, jei neveda į Kristų?

Anot buvusio Jono Pauliaus II „atstovo spaudai“ Navarro Vallso, pati gražiausia palaimintojo popiežiaus enciklika buvo toji, kurios neparašė, o liudijo savo gyvenimu ir liga. Jono Pauliaus II „penkioliktoji enciklika“ sudaryta iš jo tikrojo gyvenimo buvo nepaprastas krikščioniškojo Tikėjimo ir žmogaus kančios pavyzdys. (sk)