Vatikano radijui 80 metų. Programų istorija. Šiandien apie programą lietuvių kalba.

Pirmąją žinių laidą lietuvių kalba Vatikano radijas transliavo 1940 m. lapkričio 27 d. vakarą. Lietuviškųjų laidų įvedimas, viena vertus, reiškė paties Vatikano radijo plėtrą (tuo metu Vatikano radijui nebuvo sukakę nė dešimties metų), antra vertus, buvo atsiliepiama į Lietuvos katalikų bendruomenės poreikius. Tik prieš porą mėnesių buvo prasidėjusi sovietinė okupacija; buvo uždrausta visa katalikiška spauda. Pirmojoje laidoje, jos autorius ir diktorius, Marijonų vienuolijos vadovas, vysk. Pranciškus Petras Būčys dėkojo popiežiui Pijui XII, kad leido guosti ir stiprinti radijo laidomis iš Vatikano tėvynėje gyvenančią persekiojamą katalikų bendruomenę.

Laisvo balso iš Romos dar labiau reikėjo pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Skirtingai negu Vakarų Europoje, rytinėje jos dalyje karo pabaiga reiškė ne laisvės laikus, bet „didžiojo sielvarto“ tąsą. Pokario metais Romoje atsidūrė kelios dešimtys iš okupuotos Lietuvos pasitraukusių kunigų ir seminaristų. Iš jų buvo sudaryta ilgainiui susikūrusi pastovi Vatikano radijo lietuviškoji redakcija.

Po dviejų labai sunkių dešimtmečių atsirado ir pirmi nedrąsūs vilties ženklai. Pro geležinę uždangą, kad ir fragmentiškai, Lietuvą ėmė pasiekti Vatikano II Susirinkimo naujovės, kurios skatino naują lietuvių troškimą jaustis Visuotinės Bažnyčios dalimi. Tuo pat metu kai kuriose komunistų valdytose šalyse pradėjo formuotis politinių disidentų judėjimai. Šiame kontekste 1972 m. gimė ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ – periodinis pogrindžio leidinys, registruojantis tikinčiųjų persekiojimo faktus. Kai pirmieji „Kronikos“ numeriai pasiekė Vakarus, Vatikano radijo laidose atsirado specialiai „Kronikos“ žinioms skirta skiltis, beveik du dešimtmečius informavusi apie tikinčiųjų persekiojimus Lietuvoje.

Prasidėjus Jono Pauliaus II pontifikatui, prasidėjo nauji laikai ir Lietuvos Bažnyčiai. Vos keletą dienų po išrinkimo naujasis popiežius išsitarė, kad „pusė jo širdies – Lietuvoje“. Radijo bangomis kartu su popiežiaus mokymu, su visam pasauliui jo ištartu „Nebijokite!“, skambėjo ir specialiai lietuviams skirt paguodos ir vilties žodžiai; kaip tą 1991 metų sausio 13-ąją, kai sužinojęs apie 14 žmonių nužudymą prie Vilniaus televizijos bokšto, Jonas Paulius II iš jaudulio drebančiu balsus tarė: „kenčiu ir meldžiuosi su jumis“. Galiausiai, 1993 m. rugsėjį Jonas Paulius II galiausiai aplankė jau laisvą Lietuvos katalikų bendruomenę.

„Dėkojame jums, lietuviai, už šį Kryžių kalną, už šį liudijimą, duotą Dievui ir žmogui. [...] Noriu visiems tarti: Žmogus yra silpnas kai jis auka, jis galbūt dar silpnesnis kai yra persekiotojas. Žmogus yra silpnas, bet jis gali būti stiprus Kristaus Kryžiaus, jo mirties ir prisikėlimo dėka. Šią žinią šiandien skelbiu visiems iš šios misitinės Lietuvos istorijos vietos“. (Jonas Paulius II, žodžiai Mišių pabaigoje, Kryžių Kalnas, Lietuva, 1993 m. rugsėjo 7 d.)

O šiandien? Koks Vatikano radijo laidų lietuvių kalba vaidmuo šiandien? Visų pirma reikia pastebėti, kad lietuviškosios žiniasklaidos panoramoje religinių žinių nedaug. Tad Vatikano radijo laidos ir internetu platinamos žinios yra vienas pagrindinių religinės informacijos šaltinių ir atskiriems vartotojams ir jas Lietuvoje platinantiems kitiems portalams.

Vatikano radijo lietuviškųjų laidų pašaukimas – vykdyti visuotinumo tarnystę Bažnyčios Lietuvoje labui. Kaip vakar, taip ir šiandien, skelbti žinias apie popiežiaus veiklą; ganytojams, visiems tikintiesiems, o taip pat ir netikintiesiems siūlyti „katalikišką“ – tai yra Bažnyčios visuotinumo perspektyvoje suformuotą požiūrį į pačią Bažnyčią, į žmogų ir į pasaulį.