Katalikų, Stačiatikių ir Evangelikų liuteronų Bažnyčių Lietuvoje komunikatas „Krikščioniškųjų
vertybių išsaugojimas reglamentuojant dirbtinį apvaisinimą“ (2011 05 17)
Tęsdami ekumeninį bendradarbiavimą ir įgyvendindami 2011 m. sausio 10 d. Kaune vykusios
konferencijos „Krikščionys iššūkių šeimai akivaizdoje“ nuostatas, mes, Katalikų, Stačiatikių
ir Evangelikų liuteronų Bažnyčių Lietuvoje vyskupai, norime išsakyti savo nuomonę
dėl dirbtinio apvaisinimo reglamentavimo Lietuvoje.
Įvertindami nevaisingumo
problemą, norime pareikšti savo solidarumą su nevaisingais sutuoktiniais. Tačiau pagalba
nevaisingumo atveju negali peržengti pagarbos žmogaus gyvybei, orumui bei šeimai ribų.
Žmogiškasis orumas reikalauja, kad žmogaus gyvybė būtų perduodama asmenišku ir sąmoningu
veiksmu šeimoje per santuokinį aktą. Todėl krikščioniškoji etika niekada nepritars
gyvybės pradėjimui mėgintuvėlyje (in vitro). Taip pat nepriimtinas trečiųjų asmenų
lytinių ląstelių naudojimas apvaisinimui, paminant ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių
konvencijos ginamą prigimtinę vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus.
Krikščioniškoji
etika atliepia šiandienos medicinos mokslo įrodytą tiesą, kad žmogaus gyvybė atsiranda
nuo prasidėjimo momento. Todėl jau nuo zigotos susidarymo savo egzistavimą pradeda
unikalus asmuo, kuriam turi būti užtikrinta prigimtinė teisė į gyvybę. Netoleruotina,
kai yra manipuliuojama sąvokomis, siekiant embrioną pavadinti „conceptus“ arba teigiant,
kad žmogaus gyvybė atsiranda nuo įsitvirtinimo gimdoje ar net nuo širdies veiklos
pradžios. Taip sudaromos sąlygos paminti prigimtinę teisę į gyvybę ir su embrionu
siekiama elgtis tik kaip su paprasta biologine medžiaga. Krikščioniškajai etikai visiškai
nepriimtinas perteklinių embrionų kūrimas, jų šaldymas ir naikinimas pasibaigus „galiojimo
terminui“. Juo labiau kad egzistuoja moterį nuo papildomo hormoninio stimuliavimo
apsauganti alternatyva – kiaušialąsčių šaldymas. Atsisakymas kurti perteklinius embrionus
apsaugotų sutuoktinius nuo didelių moralinių dilemų ir dvasinių kančių tais atvejais,
kai dėl gyvenimiškų aplinkybių embrionų panaudojimas tampa neįmanomas.
Ypač
krikščioniškajai etikai yra nepriimtini selektyvūs abortai (vadinamoji embrionų redukcija),
kurie būtų atliekami iki pat vaiko gimimo. Embrionų redukcijos įteisinimas Dirbtinio
apvaisinimo įstatyme Lietuvoje įstatymo lygmeniu įteisintų abortą ir prasilenktų tiek
su Valstybės deklaruojama šeimos politika, tiek ir su Dirbtinio apvaisinimo įstatymo
tikslu – kurti gyvybę.
Socialiai neatsakinga būtų skirti finansavimą tokioms
prieštaringoms praktikoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, apeinant
šalyje galiojančią kompensavimo tvarką, kai yra daug ligonių ir netgi vaikų, sergančių
gyvybei pavojingomis ligomis ir gydymui negaunančių pakankamo finansavimo.
Tikinčiuosius
mūsų Bažnyčių narius Seime, ypač tas politines jėgas, kurios savo programose deklaruoja
krikščioniškąsias vertybes, raginame išlikti ištikimiems savo rinkėjams bei sau patiems
priimant sprendimus dėl dirbtinio apvaisinimo reglamentavimo Lietuvoje.