Vienoje knygoje išleistos Benedikto XVI katechezės apie viduramžių moteris šventąsias, palaimintąsias ir mistikes

Vatikano leidykla vienoje knygoje išleido neseniai pasibaigusio popiežiaus Benedikto XVI bendrųjų trečiadienio audiencijų ciklo apie viduramžių moteris šventąsias, palaimintąsias ir mistikes katechezes.

Šventasis Tėvas tikintiesiems pasiūlė 16 katechezių šia tema, pristatydamas moterų vaidmenį ir indėlį į katalikų Bažnyčios kultūrą ir gyvenimą. Benediktas XVI pratęsė savo pirmtako Jono Pauliaus II kalbėjimą apie „moters genijų“ Bažnyčios gyvenime. Palaimintasis Jonas Paulius II pripažino ir atsiprašė moterų už jų sumenkinimą amžių bėgyje. Iš kitos pusės, būtų neteisinga pasakyti tik tai, nes moterys ne sykį ėmėsi aktyvaus ir svarbaus vaidmens Bažnyčioje.

Įvadą knygai parašiusi italų istorikė ir žurnalistė Lucetta Scaraffia pažymi, kad Benedikto XVI katechezės buvo atsakymas į trūkumą ir poreikį kalbėti apie moterų genijaus svarbą. Benediktas XVI kaip dar nei vienas popiežius iki jo aiškiai ir konkrečiai išvardijo didžių viduramžių moterų krikščionių nuopelnus. Pasak istorikės, buvo susidariusi keista situacija: apie šias moteris buvo daug rašoma istoriniuose tyrinėjimuose, jomis domėjosi istorikės feministės, o pačiame katalikų pasaulyje kalbėta visai nedaug. Paradoksaliai apie mistikę Hildegardą Bingenietę daugiau parašyta už katalikų pasaulio ribų, nei jo viduje.

Benedikto XVI katechezės ištaisė šią situaciją, parodė moterų religingumo tradicijos įtaką krikščioniškos tradicijos formavimuisi. Krikščionybė visada, nuo pat pradžių pripažino dvasinę lygybę tarp moterų ir vyrų. Nuo pat pradžių šalia vyriško šventumo egzistavo moteriškas. Tai buvo vienas iš elementų, kurie paruošė moterų emancipaciją, būdingą Vakarų kultūrai.

Profesorė Scaraffia atkreipė dėmesį į tai, kurias moteris savo katechezėms pasirinko popiežius. Kai kuriuos pasirinkimus buvo galima nuspėti – Hildegardą Bingenietę, Kotryną Sienietę, šventąsias Klarą ir Brigitą. Tačiau yra mažiau žinomų vardų – Angelė iš Folinjo, Margarita iš Oingt, Julijona iš Noridžo.

Šios moterys labai skirtingos, kilusios iš įvairių aplinkų, geografinių regionų, prisidėjusios prie Bažnyčios tradicijos įvairiais būdais. Štai, Hildegarda Bingenietė buvo itin išsilavinusi eruditė, palikusi pėdsakų ne tik mistikos tradicijoje, bet ir medicinoje, muzikoje ar poezijoje. O štai šalia jos yra Kotryna Sienietė, jauna ir rašyti nemokėjusi moteris. Savo mintis ji diktuodavo. Tačiau dėl šių jos raštų išminties jai buvo pripažintas „Bažnyčios mokytojos“ titulas.

Vienos moterys buvo gimusios kilmingose šeimose, kitos paprastose. Vienos buvo vienuolinio gyvenimo atstovės, kitos gyveno šeimoje: pavyzdžiui, Brigita Švedė turėjo aštuonis vaikus. Šių moterų patirtis, mintys, mistiniai raštai ir teologija, gyvenimo istorijos paveikė daug kartų tikinčiųjų, jų kolektyvinę vaizduotę, bažnytinį meną.

Jų įnašas į Bažnyčios tradiciją yra daugialypis. Šv. Klara pateikė dvasinės draugystės tarp vyro ir moters modelį. Gertrūda Didžioji savo stipraus intelekto aistrą nukreipė į Dievą. Elžbieta Vengrė rodo pavyzdį šeimos dvasingume, meilės ir teisingumo suderinime. Julijona iš Kornijono buvo viena iš šiandien visoje Bažnyčioje švenčiamos Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmės įkvėpėjų. Kotryna iš Genujos, ligonių slaugytoja, parodė, kad mistika neatskiria nuo kitų. Joanos Arkietės gyvenimas rodo, kaip mistinė patirtis gali eiti kartu su politine misija. Kai kurios iš šių moterų Bažnyčios pripažintos šventosiomis ar palaimintosiomis, bet kitos ne. Joana Arkietė net buvo nuteista inkvizicijos teisme.

Popiežius, rašo italų istorikė, taip pat pabrėžė didelę moterų galią susitapatinti su kenčiančiu Kristumi ir todėl itin giliai suprasti Dievo meilę mums: tą begalinę meilę, kurią daug moterų šventųjų lygino su motinystės jausmu. Profesorė išreiškė viltį, kad šis katechezių rinkinys, aukščiausių Bažnyčios autoritetų dėmesio moterų vaidmeniui įrodymas, sužadins naujas studijas apie moterų krikščionių pasaulį ir tikinčiuosius paskatins sekti jų pavyzdžiu. (rk)