Karolis Wojtyla - Globalinių iššūkių popiežius

Europos parlamentas pagerbė naująjį Bažnyčios palaimintąjį Joną Paulių II savo būstinėje Strasbūre trečiadienio vakarą surengtu susitikimu. Susitikimo tema buvo „Globalinių iššūkių popiežius“. Kalbas pasakė iškilios Europos asmenybės – politikai, religijų atstovai, vyskupai. Kalbėtojai pagrindinį dėmesį skyrė Karolio Wojtylos pastangoms vienyti Europą, plėtoti religijų dialogą ir gerbti religijos laisvę.

Europos parlamento pirmininkas ir palaimintojo kraštietis Jerzy Buzek tikino, kad Jonui Pauliui II virš visko rūpėjo žmogaus asmuo ir jo orumas. Europarlamento pirmininkas kėlė klausimą, „ar tikslinga laikyti Joną Paulių II buvus geru politiku? Jis turėjo gilų vidinį pojūtį gėriui ir troško daryti gera. O jei tai galima vadinti politika, tuomet turėtume sekti jo pavyzdžiu“, kalbėjo susitikime lenkas Europos parlamento pirmininkas. Patikslinęs, kad jis pats nėra katalikas, o protestantas, Jerzy Buzek reiškė įsitikinimą, jog reikia būti dėkingiems Karoliui Wojtylai jei skirtingų konfesijų krikščionys ir įvairių tikėjimų žmonės pradėjo žengti didesnės abipusės pagarbos ir vienybės kryptimi. Būtent Jonas Paulius II padėjo pradėti tą istorinį procesą, kuris nugriovė Geležinę uždangą ir atkūrė europinę vienybę, - kalbėjo Europos parlamento pirmininkas.

Palaimintojo pagerbime Strasbūre kalbas sakė Europos žydų ir arabų bendruomenių atstovai. Rabinas Alberto Piatelli minėjo Karolį Wojtylą kaip visokio dialogo tarp žmonių ir religijų ugdytoją.

Jono Pauliaus II veiklos horizontas apėmė visą pasaulį ir jo žvilgsnyje buvo visa žmonija, kaip vieno Dievo vaikai, - kalbėjo Strasbūre Šv. Sosto nuolatinis stebėtojas Europos taryboje, mons. Aldo Giordano. Jis irgi prisiminė Jono Pauliaus II pastangas vienyti Europą. Savo pontifikate palaimintasis Wojtyla pasakė daugiau kaip tūkstantį kalbų apie europinę integraciją, sušaukė du Vyskupų sinodus Europos tema ir visuomet palaikė „senojo žemyno“ tautų ir valstybių suartėjimo procesą. Pasitelkdamas „dviejų plaučių“ metaforą, popiežius omenyje turėjo Europos Vakarus ir Rytus, vardan kurių susitaikymo ir vienijimosi darbavosi nuo pat vyskupavimo Lenkijoje laikų.

Mons. Aldo Giordano prisiminė, jog pal. Karolis Wojtyla ypač sielojosi dėl europinės tapatybės tvirtinimo ir liko nuviltas, kai Europos 2004 metų konstitucijoje nebuvo paminėtos Europos krikščioniškosios šaknys. Jam buvo svetima Europos, kaip tvirtovės, idėja. Dar šiandien visi prisimena Jono Pauliaus II įnašą į religijų dialogą ir pasaulio taiką. Jam ypatingai rūpėjo, kad būtų Dievui pripažinta vieta viešojoje erdvėje ir būtent šia prasme jis stojo ginti religijos laisvę, vieną iš pagrindinių žmogaus orumo pagrindų, sakė Šv. Sosto atstovas. (sk)