Europos parlamentas pagerbė naująjį Bažnyčios palaimintąjį Joną Paulių II savo būstinėje
Strasbūre trečiadienio vakarą surengtu susitikimu. Susitikimo tema buvo „Globalinių
iššūkių popiežius“. Kalbas pasakė iškilios Europos asmenybės – politikai, religijų
atstovai, vyskupai. Kalbėtojai pagrindinį dėmesį skyrė Karolio Wojtylos pastangoms
vienyti Europą, plėtoti religijų dialogą ir gerbti religijos laisvę.
Europos
parlamento pirmininkas ir palaimintojo kraštietis Jerzy Buzek tikino, kad Jonui Pauliui
II virš visko rūpėjo žmogaus asmuo ir jo orumas. Europarlamento pirmininkas kėlė klausimą,
„ar tikslinga laikyti Joną Paulių II buvus geru politiku? Jis turėjo gilų vidinį pojūtį
gėriui ir troško daryti gera. O jei tai galima vadinti politika, tuomet turėtume sekti
jo pavyzdžiu“, kalbėjo susitikime lenkas Europos parlamento pirmininkas. Patikslinęs,
kad jis pats nėra katalikas, o protestantas, Jerzy Buzek reiškė įsitikinimą, jog reikia
būti dėkingiems Karoliui Wojtylai jei skirtingų konfesijų krikščionys ir įvairių tikėjimų
žmonės pradėjo žengti didesnės abipusės pagarbos ir vienybės kryptimi. Būtent Jonas
Paulius II padėjo pradėti tą istorinį procesą, kuris nugriovė Geležinę uždangą ir
atkūrė europinę vienybę, - kalbėjo Europos parlamento pirmininkas.
Palaimintojo
pagerbime Strasbūre kalbas sakė Europos žydų ir arabų bendruomenių atstovai. Rabinas
Alberto Piatelli minėjo Karolį Wojtylą kaip visokio dialogo tarp žmonių ir religijų
ugdytoją.
Jono Pauliaus II veiklos horizontas apėmė visą pasaulį ir jo žvilgsnyje
buvo visa žmonija, kaip vieno Dievo vaikai, - kalbėjo Strasbūre Šv. Sosto nuolatinis
stebėtojas Europos taryboje, mons. Aldo Giordano. Jis irgi prisiminė Jono Pauliaus
II pastangas vienyti Europą. Savo pontifikate palaimintasis Wojtyla pasakė daugiau
kaip tūkstantį kalbų apie europinę integraciją, sušaukė du Vyskupų sinodus Europos
tema ir visuomet palaikė „senojo žemyno“ tautų ir valstybių suartėjimo procesą. Pasitelkdamas
„dviejų plaučių“ metaforą, popiežius omenyje turėjo Europos Vakarus ir Rytus, vardan
kurių susitaikymo ir vienijimosi darbavosi nuo pat vyskupavimo Lenkijoje laikų.
Mons.
Aldo Giordano prisiminė, jog pal. Karolis Wojtyla ypač sielojosi dėl europinės tapatybės
tvirtinimo ir liko nuviltas, kai Europos 2004 metų konstitucijoje nebuvo paminėtos
Europos krikščioniškosios šaknys. Jam buvo svetima Europos, kaip tvirtovės, idėja.
Dar šiandien visi prisimena Jono Pauliaus II įnašą į religijų dialogą ir pasaulio
taiką. Jam ypatingai rūpėjo, kad būtų Dievui pripažinta vieta viešojoje erdvėje ir
būtent šia prasme jis stojo ginti religijos laisvę, vieną iš pagrindinių žmogaus orumo
pagrindų, sakė Šv. Sosto atstovas. (sk)