Popiežius Jonas Paulius II paskelbtas palaimintuoju

Benediktas XVI, Atvelykio ir Dievo Gailestingumo sekmadienio Mišiose Romoje, kurias koncelebravo su kardinolais ir ganytojais iš viso pasaulio, daugiau kaip milijono tikinčiųjų akivaizdoje priėmė Romos vikaro kardinolo Agostino Vallini prašymą įrašyti į palaimintųjų sąrašą Garbingąjį Dievo tarną Joną Paulių II. Kaip skelbiama iškilmingoje beatifikacijos formulėje, nuo dabar Jonas Paulius II gali būti vadinamas palaimintuoju ir jo liturginė šventė (nustatytose) vietose ir suderinamai su teisės normomis bus minima spalio 22 d.

„Mes, priimdami mūsų brolio Agostino Vallini, mūsų Romos vyskupijos Generalinio vikaro, daugelio kitų brolių vyskupų ir tikinčiųjų išsakytą troškimą, išklausę Šventųjų skelbimo kongregacijos nuomonės, remdamiesi savo Apaštališkąja galia, skelbiame, jog Garbingasis Dievo tarnas Jonas Paulius II, popiežius, nuo dabar būtų vadinamas Palaimintuoju ir kad jo šventė teisės (nustatytose) vietose ir tvarka galėtų būti švenčiama kasmet spalio 22-ąją. Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios“.

Netrukus buvo atidengta Palamintojo Jono Pauliaus II nuotrauka šv. Petro bazilikos fasado centre ir išstatyta jo relikvija. Ampulę su palaimintojo Jono Pauliaus II krauju nešė dvi vienuolės: buvusi pal. Jono Pauliaus II namų vedėja Vatikane, lenkė sesuo Tobiana ir palaimintojo užtarimu stebuklingai išgijusi prancūzė sesuo Marie Simon-Pierre. Relikvijorių su ampule jos nunešė popiežiui Benediktui, o paskui iškėlė ant altoriaus ir išstatytą relikviją pagerbė su keliais Romos ir Prancūzijos jaunimo atstovais.

Šventojo Tėvo homilijos santrauka:

Prieš šešerius metus šioje aikštėje dalyvavome popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvėse, - pradėjo Benediktas XVI beatifikacijos Mišių homiliją. Mus slėgė didis skausmas dėl netekties, tačiau dar didesnis malonės jausmas gaubė Romą ir visą pasaulį. Ta malonė buvo mano mylimo Pirmtako gyvenimo ir ypač kančios liudijimo vaisius. Jau tą dieną jutome jo šventumo kvapą, o Dievo tauta jau garbino jį kaip šventąjį. Dėl to ir aš norėjau, kad jo beatifikacijos byla, laikantis Bažnyčioje galiojančių normų, vyktų kuo greičiau. Ir štai mūsų trokštama diena atėjo; atėjo labai greit, nes taip Viešpats norėjo. Jonas Paulius II yra palaimintasis!

Šį antrąjį Velykų sekmadienį, - tęsė Šventasis Tėvas, - palaimintasis Jonas Paulius II pavadino Dievo Gailestingumo sekmadieniu. Ši diena buvo parinka beatifikavimo iškilmei, nes, Apvaizdos sprendimu, šios šventės išvakarėse mano Pirmtakas mirė. Šiandien, be to, yra pirmoji Marijai skirto gegužės mėnesio diena. Šiandien taip pat minime šv. Juozapą darbininką. Šitie elementai dar labiau praturtina mūsų maldą.

„Palaiminti, kurie tiki nematę!“ (Jn 20,29). Šitą palaiminimą Jėzus skelbia šios dienos Evangelijoje – tai tikėjimo palaiminimas. Jis skirtas ypatingai mums, kurie susirinkime švęsti skelbimo palaimintuoju ir juo labiau, kad palaimintuoju skelbiamas popiežius, Įpėdinis apaštalo Petro, kuriam Viešpats paliepė stiprinti brolių tikėjimą.

Brangieji broliai ir seserys, - kalbėjo popiežius homilijoje, - šiandien mūsų akyse, prisikėlusio Kristaus dvasinės šviesos nutvieksta, spindi mums brangaus ir mylimo Jono Pauliaus II figūra. Šiandien jo vardas minimas kartu su tomis gretomis šventųjų ir palaimintųjų, kuriuos jis paskelbė per beveik 27 pontifikato metus, primindamas visų krikščionių pašaukimą siekti to, kas aukštybėse, siekti šventumo, kaip skelbia Vatikano II Susirinkimo konstitucija apie Bažnyčią „Lumen gentium“. Visi Dievo tautos nariai – vyskupai, kunigai, diakonai, tikintieji pasauliečiai, vienuolės ir vienuoliai – keliaujame į dangiškąją tėvynę, į kurią pirmoji nukeliavo Mergelė Marija, ypatingai ir tobulai susigyvenusi su Kristaus ir Bažnyčios slėpiniu.

Savo testamente naujas palaimintasis rašė: „Kai 1978 metų spalio 16 dieną kardinolų konklava išrinko Joną Paulių II, Lenkijos Primas kardinolas Stefanas Wyszynskis man pasakė: ‚Naujam popiežius teks įvesti Bažnyčią į trečią tūkstantmetį‘“. Toliau savo testamente jis pridūrė: „Trokštu dar kartą padėkoti Šventajai Dvasiai už didžiąją Vatikano II Susirinkimo dovaną, už kurią, kartu su visa Bažnyčia ir ypač su visa vyskupų kolegija esu ypatingai dėkingas. Esu įsitikinęs, kad dar daug naujų krikščionių kartų semsis dvasinių turtų iš šio Susirinkimo. Kaip vyskupas, dalyvavęs Susirinkime nuo primos iki paskutinės dienos, trokštu šį didįjį paveldą patikėti būsimosioms kartoms, kurios ateityje bus pašauktos pagal jį gyventi. Dėkoju Amžinajam Ganytojui, kad leido man tarnauti šiam didžiajam tikslui“, - citavo Benediktas XVI palaimintojo Jono Pauliaus II testamentą. Kas gi buvo tas didis tikslas? Į šį klausimą atsakė Jonas Paulius II savo pontifikato inauguravimo metu Šventojo Petro aikštėje tartais neužmirštamais žodžiais: „Nebijokite! Atidarykite, plačiai atverkite duris Kristui!“

Trumpą homilijos dalį popiežius sakė lenkiškai:

Žmogiškojo jautrumo kupinu savuoju tikėjimo, meilės ir apaštališkos drąsos liudijimu šis nepaprastas lenkų tautos sūnus padėjo viso pasaulio krikščionims nebijoti būti Bažnyčios nariais ir skelbti Evangeliją. Padėjo nebijoti tiesos, nes tiesa yra laisvės garantas.

Galiausiai, - sakė popiežius Benediktas, - norėčiau padėkoti Dievui už savo asmeninę patirtį, kuria buvau apdovanotas; už galimybę daug metų būti palaimintojo Jono Pauliaus II bendradarbiu. Jau ir anksčiau jį pažinojau ir gerbiau, tačiau nuo 1982 metų, kai jis mane pakvietė į Romą būti Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektu, 23 metus buvau šalia jo ir gėrėjausi jo asmenybe.

Palaimintas esi, mylimas popiežiau Jonai Pauliau II, nes įtikėjai! Ir toliau palaikyki iš dangaus Dievo tautos tikėjimą. Tiek kartų mus laiminai šioje aikštėje ir iš rūmų. Šiandien mes tave prašome: Šventasis Tėve, palaimink mus!

* * *

Su popiežiumi Benediktu koncelebravo dauguma Romos Bažnyčios kardinolų, įskaitant Vilniaus arkivyskupą Audrį Juozą Bačkį. Prie Altoriaus atnašavo Kolegijos dekanas Angelo Sodano, Valstybės sekretorius Tarcisio Bertone, Romos vikaras Agostino Vallini, Krokuvos emeritas Franciszek Macharski, palaimintojo Jono Pauliaus II asmeniniai sekretoriai Krokuvos ir Lvovo ganytojai kardinolas Stanislaw Dziwisz ir arkivyskupas Mieczysław Mokrzycki.

Mišiose dalyvavo ir kiti penki Lietuvos Bažnyčios ganytojai, vyskupai E. Bartulis, R. Norvila, J. Žemaitis, J. Matulaitis, J. Ivanauskas. Komuniją dalijo apie tūkstantis kunigų, tarp kurių buvo Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos kunigų.

Mišių Eucharistijos aukoje buvo prašoma visų šventųjų, taip pat palaimintojo Jono Pauliaus II užtarimo:

„Teįteikia Jis tau mus kaip amžiną dovaną, kad laimėtume dalį su tavo išrinktaisiais – su Mergele Marija, šventąja Dievo Gimdytoja, su šventaisiais apaštalais ir garbingaisiais kentėtojais, su palaimintuoju Jonu Pauliumi ir visais šventaisiais, kurių užtarimas, kaip tikime, nuolat mums teikia pagalbą“.

Visą naktį beatifikacijos apeigų laukę maldininkai buvo įleisti į Šv. Petro aikštę anksti sekmadienio rytą. Tačiau dauguma, dėl žmonių gausos, turėjo tenkintis vietomis Vatikano prieigų gatvėse ir aikštėse, kitose Miesto vietose, kuriose apeigas stebėjo per didelius ekranus. Minioje netoli Vatikano Radijo būstinės ėjo maldininkai su Lietuvos trispalve.

Pasibaigus Mišioms, visiems jų dalyviams buvo sudaryta galimybė pagerbti palaimintojo palaikus, kurie dabar jau yra relikvijos, prie jo karsto, išstatyto Šv. Petro bazilikoje priešais didįjį Altorių. Pirmasis savo pirmtaką pagerbė popiežius Benediktas XVI ir Mišių koncelebrantai. Sekė Karališkosios šeimos, valstybių vadovų vadovaujamos ir kitos oficialios delegacijos, tarp kurių buvo Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujama vyriausybės delegacija, kurią sudarė jos vadovas su žmona, Seimo narys Mantas Adomėnas, vyriausybės kancleris Deividas Matulionis ir Lietuvos katalikų mokslo akademijos valdybos pirmininkas Paulius Subačius. Po delegacijų sekė Diplomatinio korpuso prie Šventojo Sosto nariai, tarp jų Lietuvos Respublikos ambasadorius Vytautas Ališauskas.

Prie palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II relikvijų karsto prieiti galėjo Mišiose dalyvavę vyskupai, įskaitant jau minėtuosius Lietuvos hierarchus. Pirmieji eiliniai tikintieji, galėję pagerbti palaimintąjį prie jo relikvijų buvo Mišiose dalyvavę ligoniai ir neįgalieji. Galop seka kantriai daug valandų išlaukę kiti tikintieji. Istorinių beatifikacijos iškilmių organizatoriai užtikrino, jog relikvijų pagerbimas galės tęstis visą naktį iki pirmadienio ryto, arba tol, kol bus norinčiųjų.