Nakties budėjimas prieš beatifikaciją: Rožinio malda Romoje ir penkiose Jono Pauliaus II aplankytose šventovėse

Antrąją šeštadienio vakaro budėjimo dalį pradėjo Popiežiaus vikaras Romos miestui kardinolas Agostino Vallini, pradėdamas Romos Circo Massimo aikštėje ir penkiose šventovėse kalbėtus Rožinio Šviesos slėpinius.
Apvaizda visiems mums suteikė pagrindą džiaugtis dėl nepaprastos malonės ir šviesios patirties: praėjus tik šešeriems metams nuo mirties, - kalbėjo kardinolas. Garbingojo Dievo tarno Jono Pauliaus II beatifikacija. Visiems Bažnyčioje ypatingas gyvas prisiminimas popiežiaus, kuris 27 metus buvo Romos vyskupas ir Visuotinės Bažnyčios ganytojas. Mums savas visų pirma jo tikėjimo liudijimas, nesvyruojantis, tvirtas, laisvas nuo baimės ar kompromisų, iki galo nuoseklus, išbandytas nugyventu gyvenimu, vargais ir liga; liudijimas, kurio įtaka pasklido plačiai visoje Bažnyčioje ir net visame pasaulyje ir kurį per apaštališkąsias keliones visur pasaulyje priėmė milijonai visų kultūrų ir rasių vyrų ir moterų.

Popiežiaus Benedikto vikaras Romos vyskupijoje kardinolas Agostino Vallini pasveikinęs Circo Massimo aikštėje susirinkusius Pasirengimo Jono Pauliaus II beatifikacijai vigilijos dalyvius ir pradėjo Rožinio Šviesos slėpinius, kuriais Jonas Paulius II, įvesdamas Bažnyčią į trečiąjį krikščionybės tūkstantmetį, papildė Rožinio maldą.

Visu savo gyvenimu orientavęsis į Jėzų per Mariją, Jonas Paulius II troško, kad Marija būtų šalia jo visą laiką, kad ji jam būtų nuolatinė gyvenimo ir tarnystės užtarėja. Mylimasis popiežius Jonas Paulius II buvo vilties pranašas. Todėl jo prisiminimas nereiškia grįžimo į praeitį, o pasisėmus iš jo žmogiškojo ir dvasinio palikimo leidžia žvelgti į ateitį. Atminkime jo drąsinančius žodžius Apaštališkajame laiške „Novo millennio ineunte“, kalbėjo kardinolas Vallini: „Eikime pirmyn kupini vilties! Naujas tūkstantmetis atsiveria priešais Bažnyčią kaip milžiniškas vandenynas, į kurį reikia leistis tikintis Kristaus pagalbos. Dievo Sūnus, (...) tebetęsia savo darbą ir šiandien: mums reikia skvarbaus žvilgsnio tai išvysti ir pirmiausia dosnios širdies patiems tapti jo įrankiais.“

Kiekvienas iš penkių Šviesos slėpinių buvo kalbamas kartu su į panašius, kaip ši Romoje Didžiojo cirko aikštėje, maldos budėjimus susirinkę maldininkai garsiose pasaulio šventovėse, kurias per savo pontifikato keliones yra aplankęs Jonas Paulius II. Kiekvienas slėpinys turėjo savo intenciją: pirmajame buvo meldžiamasi už jaunimą, antrajame – už šeimas, trečiajame – už tautų evangelizavimą, ketvirtajame – už taiką, penktajame – už Bažnyčią.

Pirmasis slėpinys, kuriame kontempliuojamas Kristaus Krikštas Jordano upėje, buvo kalbamas kartu su tūkstančiais žmonių, šeštadienio vakarą susirinkusių į Dievo Gailestingumo šventovę Krokuvos miesto priemiestyje Lagiewniki. Prieš maldą, visi klausėsi paties Jono Pauliaus II žodžių, pasakytų jo vizito toje Lenkijos šventovėje metu 2002-ųjų rugpjūčio 17-ąją: „Kaip labai dabartiniam pasauliui reikia Dievo gailestingumo! Visuose pasaulio kontinentuose, iš giliausios žmogaus kančios veržiasi gailestingumo maldavimas. Ten, kur neapykanta ir keršto troškimas, ten, kur karai neša skausmą ir nekaltųjų mirtį, reikalinga gailestingumo malonė, kad nuramintų protus ir širdis, kad atneštų taiką“.

Antrasis slėpinys, kuriame kontempliuojamas pirmasis Viešpaties stebuklas Kanos verstuvėse, buvo kalbamas kartu su žmonėmis, susirinkusiais į Tanzanijos Kawekamo Bugando Marijos šventovę, kurią Jonas Paulius II aplankė 1990 m. rugsėjo 4 d.

Trečiasis, Karalystės skelbimo slėpinys buvo kalbamas su maldininkais Marijos Libano Karalienės šventovėje, Harisoje, netoli Beiruto. Šią šventovę Jonas Paulius II yra aplankęs 1997 m. gegužės 10 d.

Ketvirtasis Rožinio Šviesos slėpinys, kuriame kontempliuojame Viešpaties atsimainymą, buvo kalbama su tikinčiaisiais susirinkusiais į svarbiausią Meksikos ir visos Lotynų Amerikos šventovę – Gvadalupę, kurią Jonas Paulius II aplankė jau pirmosios savo apaštališkosios kelionės metu – 1979 m. sausio 27 d.

Galiausiai penktasis slėpinys, kuriame apmąstome Paskutinę Vakarienę ir Eucharistijos sakramento įsteigimą, buvo kalbamas kartu su piligrimais susirinkusiais Fatimoje. Į šią šventovę Jonas Paulius II pirmą kartą buvo atvykęs 1982 m. gegužės 13-ąją – praėjus lygiai vieneriems metams nuo pasikėsinimo į jo gyvybę Šv. Petro aikštėje.

Užbaigus Rožinio Šviesos slėpinius, kalbėtus su tikinčiaisiais susirinkusiais į penkias šventoves ir sugiedojus „Salve regina“, vakaras buvo užbaigtas popiežiaus Benedikto XVI malda ir palaiminimu. Popiežius į Romos Didžiojo cirko aikštę nebuvo atvykęs, o kalbėjo iš savo vasaros rezidencijos, Castelgandolfo rūmų.

Sveika, Marija, Viešpaties palaiminta paprasta ir nuolanki moterie! Vilties Mergele, naujųjų laikų pranašyste, mes kartu su Tavimi giedodami Tavąją šlovinimo giesmę ir garbindami Viešpaties gailestingumą, skelbiame Dievo karalystės atėjimą ir galutinį žmogaus išvadavimą.

Sveika, Marija, nuolankioji Viešpaties tarnaite, šlovingoji Kristaus Motina! Ištikimoji Mergele, Dieviškojo Žodžio šventoji buveine, mokyk mus ištvermingai klausytis Žodžio, būti klusniais Dvasios balsui, dėmesingai priimti josios bylojimą sąžinėje ir veikimą istorijos įvykiuose.

Sveika, Marija, skausmo Moterie, gyvųjų Motina! Mergele Sužadėtine stovėjusi prie Kryžiaus, naujoji Ieva, vesk mus pasaulio keliais, mokyki mus gyventi pagal Kristaus meilę ir ją skelbti, nuolankiai nešti savo kryžių ir stovėti prie Kristaus kryžiaus – stovėti kartu su silpnaisiais, atstumtaisiais, vargstančiaisiais – ir jų veiduose atpažinti Kristaus veidą.

Sveika, Marija, tikėjimo Moterie, įtikėjusi anksčiau apaštalų! Mergele, Bažnyčios Motina, padėk mums liudyti pasauliui mumyse gyvenančią viltį, pasitikint iš meilės pagal Dievo paveikslą sukurto žmogaus gerumu. Mokyk mums atnaujinti pasaulį iš vidaus: maldos tyloje, broliškos meilės džiaugsme, nepamainomame Kryžiaus vaisingume.

Šventoji Marija, tikinčiųjų Motina, melski už mus. Amen.