Vietname dar gausu religijos laisvės pažeidimų

Žvelgiant ilgesnio laiko perspektyvoje, Vietnamas žengė kelis reikšmingus žingsnius link religijos laisvės per pastarąjį dešimtmetį. Dar 2004 metais JAV valstybės departamento kasmetinėje ataskaitoje apie religijos laisvę pasaulyje, viename iš išsamiausių tokio pobūdžio dokumente, Vietnamas buvo įrašytas į „juodąjį sąrašą“ tarp kitų šalių, kuriose religijos laisvė pažeidžiama ypač šiurkščiai. Keletą dešimtmečių šioje šalyje, iki šiol besivadinančioje „Vietnamo socialistinė respublika“, buvo palaikomas valstybinis ateizmas, o religijos apraiškos užgniaužiamos.

Prieš kelerius metus Vietnamas buvo iš šio sąrašo išbrauktas, pripažįstant valdžios pastangas, kuriomis populiacijai suteikiama didesnė religijos laisvė ir po truputį atsisakoma valstybės kontrolės.

Tačiau tikrovėje religijos laisvės pripažinimas provincijų ir kaimiškų vietovių lygyje atsilieka nuo centrinės valdžios potvarkių ir gairių. Apie tai, tarp daugelio kitų, liudija per šias Velykas nutikęs epizodas su vyskupu Duc Oanh, aprašytas Azijos katalikų žinių agentūros „Asianews“ pranešime.

Vyskupas norėjo aukoti šventąsias Velykų Mišias viename kalnų kaime, centrinėje Vietnamo dalyje. Tam turėjo gauti leidimą iš valdžios, kuris, išsiuntus ne vieną laišką, galiausiai buvo suteiktas.

Tačiau atvykęs į kaimą vyskupas atrado ne tik nedidelę tikinčiųjų grupelę, bet ir vietos policininkus, kartu su Moterų komunisčių lygos narėmis. Prieš Mišias vyskupas klausė išpažinčių, kurias lydėjo pašiepiantys minėtų stebėtojų juokeliai.

Negana to, po Mišių vyskupas, kartu su juo buvusiu kunigu, buvo sulaikytas ir kelias valandas apklausinėjamas policijoje, pateikiant kaltinimą, jog jis pažeidė leidimo aukoti Mišias sąlygas dar ir krikštydamas žmones. Vyskupui teko aiškinti, kad atgailos sakramentas nėra krikštas ir kad tai dvasinis pasiruošimo Mišioms būdas.

Vietnamietis katalikas Phuong, advokatas, komentavo, jog nors šalyje galioja religijos laisve užtikrinantis įstatymas, daugelyje provincijų jis yra nežinomas arba negerbiamas. Neretai valdžios atstovai su katalikais elgiasi priešiškai, viešai apie juos kalba kaip apie priešišką ir įtartiną jėgą, veikia savo pačių įsitikinimų pagrindu ir nuožiūra, pažeidinėdami žmogaus teises. (rk)