Dariusz Kowalczyk SJ, Vatikano II Susirinkimas (22): „Gravissimum educationis”

Tęsiame pašnekesių ciklą, skirtą Vatikano II Susirinkimo mokymui dabartinio Bažnyčios gyvenimo kontekste, kurį mūsų radijui parengė Popiežiškojo Grigaliaus universiteto profesorius Dariusz Kowalczyk SJ.

Bažnyčios švietėjiška veikla nuo amžių yra labai plati ir daugiaformė. Susirinkimas suformulavo keletą švietimą liečiančių universalių principų. Visų pirma, deklaracijoje „Gravissimum educationis“ tvirtinama, kad „visi žmonės, kad ir kokia būtų jų rasė, padėtis ar amžius, dėl savo asmens orumo turi neliečiamą teisę į švietimą“ (n. 1).

Pirmieji ir pagrindiniai ugdytojai yra tėvai, tad ir pirmoji mokykla yra šeima. Visuomenė turi ginti ir remti tėvams priklausančią ugdymo teisę ir pareigą. Katalikai tėvai įvesdina savo vaikus į Bažnyčią ir yra pirmieji tikėjimo mokytojai. Tad galima tvirtinti, jog Bažnyčios gyvenimo kokybė labiausiai priklauso nuo katalikiškųjų šeimų būklės.

Susirinkimas aiškiai sako, jog „visi krikščionys [...] turi teisę į krikščioniškąjį auklėjimą“ (n. 2). Dėl to valstybė privalo „rūpintis taip skirstyti viešąsias švietimui skirtas lėšas, kad tėvai galėtų iš tikrųjų laisvai, vadovaudamiesi savo sąžine, pasirinkti savo vaikams mokyklas“ (n. 6). Vadinasi, valstybė, remdama katalikiškas mokyklas, nedaro jokios išskirtinės malonės Bažnyčiai, bet patenkina šeimų teisę pasirinkti norimą mokyklą savo vaikams.

Katalikiškas mokyklas gali lankyti ne tik katalikų, bet ir nekatalikų vaikai. Ir jose nevykdomas joks prozelitizmas. Susirinkimas skelbia, jog „Bažnyčiai taip pat nepaprastai brangios ir tos katalikiškos mokyklos, kurias, ypač naujai įkurtų katalikų Bažnyčių teritorijose, lanko ir auklėtiniai nekatalikai“ (n. 9).

Pažymėtina, kad Susirinkimas kreipiasi ir į jaunimą, ragina suprasti ugdytojo pareigų kilnumą ir „būti didžiadvasiškai pasirengusiems jų imtis, ypač tose šalyse, kur dėl mokytojų stokos jaunimo auklėjimui iškyla pavojus“.