Bendroji audiencija. Popiežiaus katechezės apie Velykų tridienį santrauka ir sveikinimas lietuviams.

Didžiojo trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje vykusios bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie svarbiausius išganymo istorijos įvykius, kuriuos jau netrukus minėsime Velykų Tridienio liturgijoje.

Priėjome Didžiosios savaitės vidurį – Gavėnios kelio tikslą. Rytoj pradėsime Velykų tridienį – tris dienas, kuriomis Bažnyčia mini Jėzaus kančios, mirties ir prisikėlimo slėpinį, - sakė popiežius ir ragindamas uoliai dalyvauti Velykų tridienio apeigose, taip pat priminė Susitaikinimo sakramentą, kuris yra ypatingai vaisingas būdas prisiliesti prie Kristaus mirties ir prisikėlimo slėpinio bei dalyvauti Velykų džiaugsme.

Didysis ketvirtadienis – tai diena kurią minime Eucharistijos ir šventimų kunigystės įsteigimą. Iš ryto vyskupijos bendruomenės katedrose susibūrusios aplik savo vyskupus švenčia Krizmos Mišias. Kunigai visame pasaulyje atnaujina šventimų dieną duotus pažadus, pakartoja pasiryžimą visiškai tarnauti Kristui ir broliams.

Velykų tridienis prasideda ketvirtadienį po pietų švenčiamu Paskutinės vakarienės minėjimu. Tą vakarą kartodamas žydų tautos velykinį ritualą, Jėzus įsteigė savųjų Velykų minėjimą. Tardamas duonos ir vyno laiminimo žodžius, jis davė mokiniams pavyzdį kaip švęsti jo kančios ir mirties atminimą, o kartu pažadėjo, jog duonoje ir vyne jis pasiliks su jais su savo paaukotu kūnu ir pralietu krauju. Paskutinės vakarienės metu jis taip pat paskyrė apaštalus Išganymo sakramento kunigais.

Didysis Ketvirtadienis užbaigiamas eucharistine adoracija, atsimenant Viešpaties maldą Alyvų darželyje, - kalbėjo Šventasis Tėvas. Šis Viešpaties kančios momentas – tai žinia visų laikų krikščionims, nes krikščionių apsnūdimas nėra tik dabartinio meto, bet visos istorijos problema. Mokinių mieguistumas – tai nejautrumas pasaulį slegiančiam blogiui. Mes nenorime, kad pasaulyje vykstantys dalykai mums trukdytų; visa kas bloga mes norime tuoj pat užmiršti ir užmirštame. Tas apsnūdimas – tai ir gero nedarymas, nejautrumas Dievui. Mes nejaučiame Dievo. Jei jaustume, ir Jis mums trukdytų. Geriau Jo nejausti ir ramiai savo eiti patogiausiu keliu. Tad Didžiojo ketvirtadienio vakaro adoracija tepadeda mums suprasti mokinių apsnūdimo priežastis ir budėti su Viešpačiu.

Apmąstydami Alyvų darželyje vykstančią dramą, matome didžiulį kontrastą tarp Jėzaus kančios, jo baimės ir didžioji filosofo Sokrato, kuris ramiai pasitiko mirtį. Ir netgi atrodo, kad pastarojo mirtis mums gražesnė. Žinoma, mes galime žavėtis šituo filosofu, tačiau Jėzaus tikslas buvo kitas. Jėzaus nesiekė duoti pavyzdį kaip ramiai pasitikti mirtį. Jo misija buvo – prisiimti žmogaus dramą, užsikrauti sau ant pečių visą kančios naštą. Šitas nusižeminimas Getsemanės sode yra esminė Dievo – Žmogaus misijos dalis. Jis prisiėmė visą mūsų kančią, visą mūsų žmogišką skurdą, ir perkeitė jį pagal Dievo valią.

Didįjį penktadienį, - toliau kalbėjo popiežius, - minėsime Viešpaties kančią ir mirtį, garbinsime nukryžiuotąjį Kristų, dalyvausime jo skausme atgaila ir pasninku. Galiausiai Didžiojo šeštadienio nakties budėjimo metu išgirsime žinią apie Kristaus prisikėlimą, jo galutinę pergalę, kuri reikalauja, kad mes būtų naujais žmonėmis. Dalyvaudami šios šventos, svarbiausios visų metų nakties budėjime minėsime mūsų Krikštą, kuriame mes buvome palaidoti su Kristumi, kad su galėtume su juo prisikelti ir dalyvauti dangaus pokylyje, - kalbėjo Šventasis Tėvas Didžiojo trečiadienio rytą vykusios bendrosios audiencijos dalyviams.

* * *

Bendrojoje audiencijoje dalyvavo ir būrys maldininkų iš Lietuvos. Štai jiems skirti popiežiaus žodžiai:

„Nuoširdžiai sveikinu maldininkus iš Lietuvos. Garbė Jėzui Kristui! Brangūs bičiuliai, dėkoju, kad atvykote. Meldžiu jums ir visiems jūsų Tėvynės gyventojams gausių dangaus malonių. Visiems suteikiu Apaštališkąjį Palaiminimą“.