Pačios svarbiausios Didžiosios savaitės dienos – paskutinės trys - sudaro Velykų Tridienį,
kurio metu švenčiami žmonijos atpirkimo didieji slėpiniai. Tai laikotarpis nuo Paskutinės
Vakarinės Mišių iki Velyknakčio budėjimo. Tridienis, tai nėra trys pasirengimo Velykoms
dienos, o yra tarsi tris dienas trunkantis Velykų šventimas; Velykų „visuma“, nuo
Kristaus kančios, mirties ir laidojimo iki jo prisikėlimo. Tai vienas slėpinys, švenčiamas
trim atskirais momentais, trijų dienų laikotarpiu.
Popiežius Benediktas XVI
vadovaus Velykų tridienio apeigoms jau šeštą kartą nuo 2005 metų balandžio 19 d.,
kai buvo išrinktas popiežiumi. Reikšminga, jog šiemet jo išrinkimo metinės sutampa
su Didžiuoju antradieniu. Prasidedantys septintieji pontifikato metai Šventajam Tėvui
bus jubiliejiniai, nes birželio 29 d. jis švęs savo kunigystės šešiasdešimtąsias metines.
Josephas Ratzingeris, jo brolis Georgas bei kelios dešimtys kitų diakonų priėmė kunigystės
šventimus 1951 m. Freisingo katedroje Bavarijoje iš Miuncheno ir Freisingo arkivyskupo
kardinolo Michaelio von Faulhaberio rankų.
Popiežiaus kunigystės jubiliejaus
proga grupė jo tautiečių padovanojo naują meninę sakyklą, kuri pirmą kartą bus panaudota
Benedikto XVI vadovausimose Velyknakčio Mišiose. Medinę sakyklą pagamino vokiečių
ir italų medžio drožėjai iš Bavarijos sostinės ir Ortisei miestelio šiaurės Italijoje.
Velyknačio
Mišios yra kulminacinis Tridienio įvykis, kuris vainikuoja ne tik Velykų apeigas,
bet ir visus liturginius Metus. Jų metu, pagal vieną iš seniausių liturginių papročių,
krikštijami neofitai. Šiemet popiežius per Velyknakčio Mišias pakrikštys šešis neofitus.
Krikšto apeigos atspindės Bažnyčios visuotinumą, nes Popiežiaus krikštijamieji asmenys
yra skirtingų tautybių tikintieji, kilę iš Šveicarijos, Albanijos, Rusijos, Peru,
Singapūro ir Kinijos.
Tridienio pradžioje - Paskutinės Vakarienės Mišios. Jų
metu švenčiami Bažnyčios gyvenimui ypatingos reiškės įvykiai: Eucharistijos ir Kunigystės
įsteigimas. Šioms Mišioms būdingas kojų nuplovimo patarnavimas, primenantis Jėzaus
duotą pavyzdį, kai jis nuplovė kojas dvylikai apaštalų. Tai Kristaus visiško pasiaukojimo
ženklas, kurį popiežius atlieka ne Vatikano bazilikoje, o savo katedroje. Popiežius
numazgos kojas dvylikai Romos vyskupijos kunigų.
Paskutinės Vakarienės Mišių
Laterano bazilikoje metu, be to, tradiciškai renkamos aukos, kurios popiežiaus nurodymu
skiriamos kuriai nors pagalbos reikalingai situacijai pasaulyje. Šiemet Didžiojo ketvirtadienio
aukos yra skiriamos Japonijoje nuo žemės drebėjimų ir cunamio nukentėjusiems žmonėms.
Didįjį penktadienį – Viešpaties kančios pamaldos, kurioms vadovaus popiežius,
kuris tačiau tą dieną pamaldose pats nesako homilijos, o klausosi savo namų pamokslininko,
kapucino t. Raniero Cantalamessa. Pavakare, jau sutemus Romoje, Šventasis Tėvas išvyks
iš Vatikano į miestą klausytis Kryžiaus kelio stočių apmąstymo prie Koliziejaus. Šių
metų apmąstymų autorė, sesuo Maria Rita Piccione gyvena prie pat Koliziejaus, Keturių
vainikuotų šventųjų vienuolyne ir yra Augustinių federacijos vadovė. Jos apmąstymus
jau išleido Vatikano leidykla. Leidinį iliustravo kita augustinė vienuolė Elena Manganelli.
Keturiolikos Kryžiaus kelio stočių kelias prasideda Koliziejuje, mačiusiam
daugybės persekiojamų pirmųjų amžių krikščionių kankinystę ir veda pro Konstantino
arką, skirtą krikščionybę Romos imperijoje įteisinusio imperatoriaus pergalei prie
Milvijaus tilto 312 m. atminti. Paskutinioji stotis – aikštelėje priešais didžiausios
Romos antikos laikų Veneros ir Romos šventovės griuvėsius. Šiame kelyje – nuo Koliziejaus
iki pagoniškos šventovės griuvėsių - Kryžių neš pamainomis Romos vyskupijos vikaras
kard. A. Vallini, Romos vyskupijos šeima, šeima iš Etiopijos, Augustinės vienuolės,
jaunuolė iš Egipto, ligonis invalido vežimėlyje, padedamas slaugytojų, broliai pranciškonai
iš Šventosios Žemės ir, paskutinėje stotyje, popiežius Benediktas XVI.
Ses.
Maria Rita Piccione Kryžiaus kelio apmąstymus pagrindė įsitikinimu, jog kelias į
Kalvarijos kalną yra kiekvieno „mūsų gyvenimo išbandymo valanda“.
Štai trumpas
augustinės kūrinio fragmentas: „Matome siekiamą tikslą, tačiau kelias iki jo veda
per šio amžiaus jūrą ... atėjo tasai, pas kurį norėjome nueiti ... o jis mums parūpino
medieną, kad galėtume persikelti per marias. Tačiau niekas negali persikelti per amžiaus
jūrą, jei nėra nešamas Kristaus Kryžiaus.“ (sk)