Dramblio Kaulo Kranto Respublikos padėtis artimiausiomis dienomis dar neaiški, žinių
agentūrai „Fides“ komentavo Jean Djoman, vienas iš Abidžano Caritas vadovų. Balandžio
12 dieną buvo suimtas Laurent Gbagbo, atsisakęs palikti prezidento postą po prieš
keletą mėnesių vykusių rinkimų, kuriuose buvo pripažintas jo pralaimėjimas Alassane
Quattara naudai. Nuo to laiko tarp šių dviejų pusių vyravo įtampa, paskutinėmis savaitėmis
tapusi pilietiniu karu. Su prancūzų ir JTO pajėgų įsikišimu, Gbagbo bunkeris buvo
užimtas. Daug kas šį įsikišimą kritikavo: esą jos neturėjo užimti aktyvaus vaidmens,
nes veikė taikos palaikymo misijos vardu. Tačiau prancūzų ir JTO pajėgų vadovai replikuoja,
kad toks sprendimas buvo priimtas, kai Gbagbo šalininkai, įspausti į kampą, pradėjo
beatodairiškai naudoti sunkiuosius ginklus prieš civilius. Bet žmogaus teisių organizacija
„Human Rights Watch“ pranešė, jog užfiksavo atvejus, kai ir Quattara šalininkai vykdė
nusikaltėliškus veiksmus prieš civilius.
Nepaisant Gbagbo suėmimo, Abidžano
priemiesčiuose tebevyksta susirėmimai, sakė Jean Djamon. Grupuotės, dažniausiai sudarytos
iš jaunuolių, veikia savavališkai. Buvę Gbagbo šalininkai ir toliau atsisako pripažinti
Quattara autoritetą, o šiam tenka sunkus uždavinys, kaip įtikinti šalies gyventojus,
jog jis teisėtas visų prezidentas.
Tarptautinė bendruomenė, įvairūs Afrikos
lyderiai ne kartą bandė tarpininkauti tarp abiejų pusių, deja, be didelių rezultatų.
Tarpininkavimo ir susitaikymo misijas vykdė ir religiniai lyderiai, tarp jų katalikų
Bažnyčios Dramblio Kaulo Krante hierarchai, kaip ir visos Afrikos ir Madagaskaro vyskupų
konferencijos delegatai.
Paskutiniąją tarpininkavimo misiją: dar prieš Gbagbo
suėmimą, bandė vykdyti kardinolas Peter Turkson, Popiežiškosios teisingumo ir taikos
tarybos pirmininkas, pats afrikietis. Deja, jis paprasčiausiai negalėjo pasiekti Abidžano,
nes šio miesto oro uostas buvo uždarytas, visi skrydžiai panaikinti. Grįžęs į Romą,
kardinolas Vatikano radijui pasakojo, kad kelias dienas laukė savo gimtojoje Ganoje,
su viltimi, kad situacija pasikeis. Vis tik šiai vilčiai nepasiteisinus, Dramblio
Kaulo Kranto respublikos vyskupų konferencijai vežtą popiežiaus žinią jis turėjo perduoti
per telefoninį ryšį.
Kardinolas Turkson pridūrė, kad tarptautinė bendruomenė
turi daryti viską, kad susirėmimai ir žmonių žūtys kuo greičiau baigtųsi. Antra, galvoti
apie šimtus tūkstančių pabėgėlių. Dar vienas jo rūpestis yra tai, kad konfliktas neįgytų
tarpreliginio karo akcento. Anot kardinolo, susirėmimai pirmiausia yra politinio ir
etninio pobūdžio. Bet yra pamokslininkų, kurie buvusį kataliką, vėliau tapusį evangeliku
Gbagbo vadina „Dievo pateptuoju“, kuris esą įveiks musulmoną Quattara. Negalima vesti
į mirtį žmonių dėl tokių tariamų „pranašysčių“, reikia gerbti ir laikytis politinių
taisyklių: rinkimuose pralaimėjęs kandidatas turi pasitraukti, - sakė kardinolas Turkson.
Apie
sunkėjančią humanitarinę padėtį žinių agentūrai „Fides“ kalbėjo ir salezietis misionierius
t. Vincentas, jau daug metų praleidęs Dramblio Kaulo Kranto respublikoje. Pasak jo,
po kovo 30 dienos, kada susirėmimai sustiprėjo ir plūstelėjo pabėgėlių banga, saleziečių
parapija, kurioje dirba jis ir dar aštuoni misionieriai, priėmė virš 20 000 asmenų.
Aišku, kad tokiam žmonių skaičiui parapijos jėgų ir išteklių yra per mažai. Turimi
ištekliai pirmiausia buvo skiriami vaikams. Laimei, vėliau atkeliavo pagalba maistu
iš kitų humanitarinių organizacijų. Bet higieninės sąlygos išlieka dramatiškos ir
gresia choleros pavojus. Reikia kuo greičiau nuramdyti susirėmimus, kad šie žmonės
nebebijotų grįžti į savo namus, - sakė misionierius. (rk)