2011-04-12 18:49:55

Dariusz Kowalczyk SJ, Vatikano II Susirinkimas (20): Kas nėra pasauliečiai?


Tęsiame pašnekesių ciklą, skirtą Vatikano II Susirinkimo mokymui dabartinio Bažnyčios gyvenimo kontekste, kurį mūsų radijui parengė Popiežiškojo Grigaliaus universiteto profesorius Dariusz Kowalczyk SJ.

Koks pasauliečių vaidmuo Bažnyčioje? Teologas Yves Congar šaipydamasis sakė, kad jie turi eiti į bažnyčią, klausytis ir išsitraukti piniginę. Atmesdamas šitokį požiūrį, Vatikano II Susirinkimas drastiškai pakeitė pasauliečių vaidmens suvokimą ir pasauliečius rimtai įtraukė į apaštalavimo darbą. „Bažnyčia niekada neturi stokoti pasauliečių apaštalavimo“ (n. 1), - skaitome dekrete „Apostolicam actuositatem“.

Susirinkimas aiškiai sako, kad „pareigą ir teisę apaštalauti pasauliečiai įgyja iš paties ryšio su Kristumi“ (n. 3). Vadinasi tai ne kunigų pasauliečiams suteikta „malonė“. Deja, Susirinkimo atnaujinta pasauliečių misija Bažnyčioje ne visuomet teisingai suprantama. Būta atvejų kai pasauliečiai bandė užimti klero vietą Bažnyčios viduje, o ne vykdyti jiems skirtas pareigas pasaulyje.

Pasauliečių vaidmuo Bažnyčioje neturi būti „klerikalizuojamas“, lygiai kaip ir kunigų atsinaujinimas neturi reikšti jų „pasaulietinimo“. Visų tikinčiųjų pašaukimai yra vienodai garbingi, tačiau tai nereiškia, kad turėtų būti tarpusavy painiojamos pareigos ir jų vykdymo sąlygos. Susirinkimas skelbia, jog „Pasauliečiams reikia imtis laikinosios tikrovės atnaujinimo kaip savo uždavinio ir [...] tiesiogiai darbuotis bei ryžtingai veikti“ (n. 7).

Vienas ko gero nepakankamai aiškiai Susirinkimo suformuluotų dalykų yra pats pasauliečio Bažnyčioje apibrėžimas. Konstitucijoje „Lumen gentium“ skaitome: „Pasauliečiais čia vadinami visi Kristaus tikintieji, išskyrus tuos, kurie yra gavę šventimus ir priklauso Bažnyčioje pripažintam vienuolių luomui“ (n. 31). Bet tai tik paaiškinimas, kad pasaulietis ne kunigas ir ne vienuolis, o ne atsakymas į klausimą „kas jis yra?“







All the contents on this site are copyrighted ©.