Rafael Navarro-Valls. Pastabos apie Strasbūro teismo sprendimą „kryžiaus byloje“
Žinių agentūra „Zenit“ paskelbė Madrido Complutense universiteto teisės fakulteto
dėstytojo Rafael Navarro-Valls pastabas apie neseną Europos žmogaus teisių teismo
didžiosios kolegijos sprendimą, kuriuo buvo anuliuotas ankstesnis to paties teismo
sprendimas „Lautsi prieš Italiją“ byloje. Lautsi reikalavo, kad mokyklos, kurią lankė
jos vaikai, klasėje būtų nukabintas kryžius.
Ispanų profesorius atkreipia
dėmesį, jog retai nutinka, kad Europos žmogaus teisių teismo sprendimas būtų pakeistas.
Išskirtinė aplinkybė yra ir tai, kad už Italiją trečiųjų teisėmis byloje panoro dalyvauti
dešimt valstybių, dar kelios kitos paskelbė politines deklaracijas. Ir nei viena valstybė
nepanoro užimti Lautsi ginamos pozicijos.
Pirmasis Strasbūro teismo sprendimas,
rodos, perdavė tokią žinią: religija turi likti klasės išorėje dėl savo konfliktiškos
prigimties, kai ateizmas ar agnosticizmas esą gali būti priskirti taikiai zonai, be
trikdžių. Valstybės neutralumas esą sutampa su religinių simbolių nebuvimu. Tačiau
tai neįmanoma – kiekvienos valstybės istorinė tradicija yra neišvengiamai religiškai
ir ideologiškai įkrauta.
Tuoj pat suprantama, kad garantuoti – kaip darė
pirmasis sprendimas – save ateistais deklaruojančiais asmenims teisę matyti pašalintus
jų nekenčiamus ar paprasčiausiai klaidingais laikomus simbolius reikštų suteikti jiems
teisę primesti savo įsitikinimus daugumai. Be jokio argumento, išskyrus tvirtinimą
apie tariamą įtaką, kurią krikščioniški simboliai daro „ypatingai pažeidžiamiems“
jaunuolių protams.
Tačiau nežinomas toks atvejis, kad būtų įvykęs atsivertimas
į krikščionybę vien dėl kryžiaus ant klasės sienos. Tai pažymima antrajame Strasbūro
teismo sprendime: nėra įrodymų apie tokį kryžiaus poveikį. Teismas pridūrė, kad kryžius
yra iš esmės pasyvus simbolis, kurio įtaka negali būti lyginama dalyvavimu religinėje
veikloje ar pedagoginei kalbai.
Viena iš problemos sudėtinių dalių buvo ši:
jei vieno iš vaikų tėvai nenori kryžiaus, o likusių 29 to nori, kaip apsaugoti pamatinę
tėvų teisę pasirinkti ugdymą, kuris atitinka jų religinius ir filosofinius įsitikinimus?
Pirmasis Strasbūro teismo sprendimas diskriminavo tėvų daugumą, gindamas vieno nuostatas,
be įrodymo, kad jo vaikams pakenkė atsitiktinis pasyvaus religinio simbolio vaizdas.
Kaip pareiškė vienas iš teisėjų, „palikti simbolį ten, kur jis visą laiką buvo nėra
tikinčiųjų netolerancijos aktas. Pašalinti jį būtų agnostikų ir laicistų netolerancijos
aktas“.
Kelias dienas prieš Europos žmogaus teisių sprendimą panašioje byloje
pasisakė Austrijos konstitucinis teismas. Du tėvai reikalavo panaikinti normą, kuri
leidžia pakabint kryžių klasėje. Austrijos konstitucinis teismas nusprendė, kad kryžiaus
simbolio buvimas neprieštarauja konstitucijai, kai dauguma mokinių yra krikščionys.
Strasbūro teismo teisėjas G. Bonello savo atskirojoje nuomonėje perspėjo apie
tam tikro „kultūrinio vandalizmo“ juridines nuostatas, kurios gali sugriaut europietiškos
tradicijos amžius. Tai reikštų susirgti „istoriniu Alzhaimeriu“. Su pirmuoju sprendimu
teismas siekė vienos tautos istorijos faktus pakeisti su už tūkstančių kilometrų išvystytais
savo etiniais ir eksperimentiniais modeliais. Tačiau tokiu atveju teisinis organas
pakeistų parlamentą, kuriam dera spręsti apie religijos funkciją viešajame gyvenime.
Strasbūro teismo didžioji kolegija išmintingai atmetė tokią pretenziją. (rk)