Belgijos parlamentas balsavo už ataskaitą apie seksualinius išnaudojimus institucijose ir katalikų Bažnyčioje

Balandžio 7 dieną Belgijos parlamentas balsavo už Specialiosios komisijos parengtą ataskaitą apie seksualinio išnaudojimo ir pedofilijos atvejus institucijose ir ypač katalikų Bažnyčioje. Ataskaita buvo rengiama penkis mėnesius ir susumavo duomenis apie seksualinio išnaudojimo ir pedofilijos atvejus tiek katalikų Bažnyčios institucijų kontekste, tiek kitose institucijose: mokyklose, sporto klubuose, internatuose. Beveik 500 puslapių atskaita buvo priimta labai vieningai, iš 119 balsų tik vienas buvo prieš.

Komisija taipogi parengė 70 rekomendacijų apie seksualinio išnaudojimo ateityje prevenciją, apie greitą, efektyvų ir skaidrų išnaudojimo atvejų nagrinėjimą, apie pagalbą aukoms.

Belgų vyskupai ir vienuolijų vyresnieji savo komunikate rašo, jog vertina parlamento iniciatyvą imtis socialinės vaikų išnaudojimo problemos, suteikti aukoms dėmesį, kurio jos nusipelno. Komunikate priduriama, kad su rekomendacijomis bus susipažinta nedelsiant, bus diskutuojama kaip jas integruoti ir realizuoti jau dabar vaikų išnaudojimo atvejų tyrime ir prevencijoje dirbančių institucijų veiksmuose. Jau daug kartų anksčiau vyskupai ir vienuolijų vyresnieji buvo pareiškę, kad su tylos ir dangstymo laikotarpiu yra baigta.

Ataskaitoje minimi 402 atvejai su kuriais susiję 201 dvasininkas ar vienuolis. Informacija apie juos gauta iš policijos, iš aukų ar iš bažnytinių institucijų. Kai kurie iš agresorių prisipažino vaikystėje patys buvę prievartos aukos. Seniausias minimas atvejis yra iš praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio. Statistinė lentelė rodo, kad dauguma nusikaltimų įvykdyta nuo 1950 iki 1980, vėliau jų nuolatos mažėjo. Tad ir aukų daugumai šiuo metu yra nuo 40 iki 70 metų.

Reikia pridurti, kad ne visi atvejai yra baigtos ar ištirtos bylos. Teisminiai tyrimai pradėti 134 asmenų atveju, įkalinimo bausme nuteistas 21 asmuo, keli išteisinti, kiti nubausti lygtinai ar jiems skirtas gydymosi kursas. Tačiau kiti atvejai yra anonimiški arba su labai nekonkrečiais duomenimis, pasakojantys apie kelių dešimčių metų įvykius, kurių praktiškai nebeįmanoma ištirti. Tačiau ir tokie skundai užregistruojami pasitikėjimo pagrindu. Nusikaltimai yra įvairaus sunkumo: nuo prievartinių fizinių santykių iki „draugiško“ pasidalijimo pornografija ar žodinio priekabiavimo.

Pažymėtina yra tai, kad lytinio išnaudojimo atvejai iš dvasininkų ar vienuolių pusės Belgijos parlamento ataskaitoje yra interpretuojami bendrų šalies duomenų šviesoje. Ilgą laiką žiniasklaidoje buvo išsamiai aprašomi tik dvasininkų nusikaltimai. Kaip ne kartą pažymėta, tokia vaikų lytinio išnaudojimo problemos perspektyva kuria klaidingą suvokimą, kad tai tik katalikų dvasininkų problema arba kad ji čia daug kartų aštresnė nei tarp kitų socialinių ar profesinių grupių. Tai nereiškia, kad dvasininkų ir vienuolių nusižengimai dėlto sumenksta ar tampa pateisinami. Tačiau jei nepilnamečių išnaudojimo problema iš tikro rūpi, ją reikia spręsti visuotinai, neverčiant jos ideologiniu ginklu prieš vieną socialinę grupę, kaip dabar dažnai daroma.

Bendroji, ne tik kunigus, bet visus Belgijos visuomenės sluoksnius apimanti statistika rodo, kad 2004 – 2009 metų laikotarpyje teisinių institucijų žinion pateko 56 410 seksualinio išnaudojimo ir pedofilijos atvejai, įvairaus pobūdžio ir sunkumo, vidutiniškai 9400 atvejai per metus. Komisija apie ankstesnius atvejus nekalba, nes tuo metu dar neveikė federalinė elektroninė duomenų bazė, o popierinių archyvų tyrimas būtų buvęs pernelyg didelis darbas. Pagalbos vaikams tarnyba pranešė 2010 metais gavusi žinių apie blogą elgesį su 7554 vaikais ir nors tiksli statistika nevedama, maždaug 25 procentai iš jų patyrė seksualinio pobūdžio priekabes ar prievartą. Kita organizacija „Child Focus“ 2010 metais gavo 479 skundus dėl seksualinio vaikų išnaudojimo, dėl 331 iš jų pradėti tyrimai. (rk)