Tikėjimo, vilties ir meilės dorybės atvedė Joną Paulių II į Altorių garbę

Gegužės 1d. bus galutinai užbaigta popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikacijos byla. Garbingasis Dievo tarnas bus iškilmingai paskelbtas palaimintuoju. Tačiau bylos paskutinis etapas, kurio metu buvo išnagrinėtas stebuklingas įvykis, gali kiek klaidinti: Jonas Pauliaus II bus paskelbtas palaimintuoju ne todėl, kad jo užtarimu įvyko moters pagijimas, Bažnyčios oficialiai pripažintas stebuklingu. Tai buvo būtina ir svarbi bylos išsprendimui sąlyga, tačiau ne vienintelė ir nebūtinai pati svarbiausia bažnytinės (kanoninės) bylos eigoje.

Karolio Vojtylos – Jono Pauliaus II beatifikacijos bylos trukmė – nepilni šešeri metai – sumušė visus beatifikacijų rekordus, nors bylos sprendimo eigoje nebuvo daroma jokių išimčių. Byla buvo pradėta Romoje, o dalis tyrimo vyko Krokuvoje, t.y. miestuose, kuriuose gyveno ir darbavosi kandidatas į palaimintuosius. Po liudytojų apklausos ir kitų tyrimų byla buvo perduota Šventajam Sostui, kur ją tęsė Šventųjų skelbimo kongregacija. Po kruopštaus įvairių sričių tyrėjų darbo, kongregacija pranešė popiežiui Benediktui XVI, jog Karolio Vojtylos – Jono Pauliaus II krikščioniškojo gyvenimo dorybės buvo pripažintos nepaprastomis, t.y. herojiškomis. O ištyrus žinią apie stebuklingą moters pagijimą buvo nustatyta, jog jis įvyko mokslui nepaaiškinamu būdu ir kad šiam įvykiui buvo konkretus teologinis pagrindas: prašymai išgydyti ligonę buvo kreipiami būtent į Dievo tarną Joną Paulių II. Tai jo užtarimu buvo išklausytos pamaldžių tikinčiųjų maldos.

Beje, bylos baigties nenulėmė nei „didžiuoju“ vadinamo Popiežiaus pontifikato įtaka Bažnyčios istorijai. Istoriniai pontifikato aspektai yra viešai žinomi, nors daugelį jo aspektų bus galima nuodugniau ištirti tik tolimesnėje ateityje, kai istorikams bus prieinami uždaruose fonduose laikomi pontifikato dokumentai ir kiti liudijimai. Tačiau beatifikacija nėra popiežiaus veiklos, o viso Karolio Vojtylos gyvenimo, nuo vaikystės iki mirties, įskaitant popiežiavimą, šventumo įvertinimas.

Beatifikacijos bylos baigtį nulėmė kandidato į palaimintuosius – Karolio Vojtylos – Jono Pauliaus II – tikėjimo, vilties ir meilės dorybės, - pareiškė neseniai skaitytoje paskaitoje kardinolas Angelo Amato. Anot kardinolo, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefekto, visas Karolio Vojtylos gyvenimas buvo „prisisunkęs“ šių dorybių. Būtent jos atvėrė Garbingajam Dievo tarnui kelią į šventumą.

Šią mintį kitais žodžiais išsakė Popiežiaus vyskupijos vikaras kardinolas Agostino Vallini, šią savaitę pristatydamas beatifikacijos programą. Jis pažymėjo, kad kas yra šventas, yra šventas todėl, kad gyvena Dieve, kad Dieve yra nuo pat Krikšto. Kardinolas Vallini sukėlė šiokią tokią sensaciją pranešdamas, kad per beatifikacijos iškilmę kreipsis į popiežių Benediktą XVI su prašymu pripažinti palaimintajam Jonui Pauliui II visuotiną kultą, t.y. tokį, kuris paprastai pripažįstamas tik kanonizuotiems šventiesiems.

Anot Popiežiaus vyskupijos vikaro, Jonas Pauliaus II iš esmės jau dabar yra šventasis, nors šventumo kultas galės būti patvirtintas vėliau. Bažnyčia palaimintiesiems pripažįsta vietinį kultą, kuris gali būti praktikuojamas bet kur, tačiau privalomas tik tose vietose, ar bendruomenėse, kurios yra susijusios su palaimintojo gyvenimu. Palaimintųjų kultas tampa visuotinu ir švęstinu visoje Bažnyčioje tik po kanonizacijos. Ar Jonui Pauliui II bus padaryta išimtis, paaiškės gegužės 1 d. per jo beatifikacijos apeigas. (sk)