Katalikų ir žydų religinio dialogo komisijos pareiškimas

Kovo 29-31 dienomis Jeruzalėje vyko Izraelio vyriausiojo rabinato ir Šventojo Sosto religinių santykių su judaizmu komisijos dešimtasis susitikimas. Žydų delegacijai susitikime vadovavo Izraelio aškenazių vyriausiasis rabinas She‘ar Yashuv Cohen. Katalikų delegacijai – kardinolas Jorge Mejia.

Susitikimo pabaigoje paskelbtame bendrame pareiškime apžvelgiant dabartinį socialinį ir moralinį klimatą, tarp kita ko sakoma, jog prie dabartinės moralinės krizės privedė sparčios technologijų pažangos socialiniai ir kultūriniai padariniai, vis plačiau įsigalintis konsumizmas ir nihilistinė ideologija, o taip pat dėmesio sutelkimas į individą, jo teisių akcentavimas bendrojo gėrio sąskaita. Neseniai pasibaigęs šimtmetis atnešė ir individų emancipaciją, ir kartu niekad anksčiau nematytus žiaurumus ir smurtą. Dabartiniame pasaulyje yra gerokai susilpnėjęs tapatinimosi su kuo nors, priklausymo bendruomenei, prasmės ir tikslo jausmas.

Šiomis sąlygomis, - sakoma pareiškime, - pirmiausia religijos ir jų vadovai turi skelbti viltį ir duoti moralinį pavyzdį. Reikia skelbti, jog kiekvienas žmogus yra skurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą. To siekdamos, mūsų religijos iškelia maldos svarbą, nes malda yra vienas geriausių būdų žadinti Dievo buvimo tarp žmonių jausmą ir priminti iš jo tekančius moralinius imperatyvus. Mūsų religijų išpažinėjai įkvėpimo ir patarimų semiasi iš Šventojo Rašto, o pavyzdys mūsų religiniams lyderiams yra Mozės asmuo.

Pareiškime pabrėžiama, jog visi tikintys žmonės privalo savo gyvenimu liudyti Dievo buvimą pasaulyje. Tai kartu įpareigoja pripažinti šioje srityje praeity padarytas klaidas. Pagrindinės dabartinio gyvenimo sritys, kuriose katalikų ir žydų bendras liudijimas gali būti labiausiai veiksmingas – tai švietimas, žiniasklaida, karitatyvinė veikla, teisingumo ir taikos pasaulyje siekimas.

Pareiškimo autoriai sutinka, jog dabartinė pasaulietinė visuomenė pati savaime yra pozityvus ir labai naudingas dalykas, tačiau pabrėžiama, jog pasaulietiškumas turi būti suvokiamas kaip visų visuomenės narių lygiateisis dalyvavimas, įskaitant ir religines bendruomenes, bendro gėrio kūrime ir bendra atsakomybė už visuomenės gerovę. Vienas svarbiausių pasaulietinės visuomenės laimėjimų – individo teisių iškėlimas – turi būti suderintas su visu dvasiniu ir antropologiniu žmogiškumo kontekstu ir su bendro gėriu siekimu. Iš šitokios žmogiškumo sampratos išplaukia ir tie moraliniai imperatyvai ir ta žmogų gerbiančios visuomenės vizija, kurią skelbia mūsų religijos. O jų pripažinimas visuomeniniame gyvenime tik stiprina pagarbą žmogaus teisėms, - sakoma pareiškime.

Galiausiai Izraelio vyriausiojo rabinato ir Šventojo Sosto religinių santykių su judaizmu komisijos atstovų bendrame pareiškime dar kartą primintas Vatikano II Susirinkimo deklaracijos „Nostra aetate“ 4 paragrafe skelbiamas ir popiežiaus Benedikto XVI pasisakymuose pakartotas įsitikinimas, jog katalikai pripažįsta neatšaukiamą Dievo ryšį su savo išrinktąja tauta. (jm)