Sekmadienio vidudienio malda. Džiaugsmo gilioji priežastis
Gavėnios kelias, kurį šiuo metu išgyvename, yra ypatingas malonės laikas, kurio metu
galime patirti Viešpaties geranoriškumo mūsų atžvilgiu dovaną, - sekmadienio vidudienio
maldos metu maldininkams šv. Petro aikštėje sakė Benediktas XVI.
Pasak jo,
šio sekmadienio liturgija kviečia mus džiūgauti, linksmintis. Mišių antifona cituoja
pranašo Izaijo žodžius: „Džiaukis, Jeruzale, ir būkite dėl jos linksmi visi, kurie
ją mylite! Džiūgaukite kartu su ja visi, kurie liūdėjote!“.
Kokia yra šio
džiaugsmo gilioji priežastis? Į tai atsako sekmadienio Evangelijos skaitinys apie
Jėzų, išgydantį nuo pat gimimo aklą žmogų. Viešpaties Jėzaus klausimas tam, kuris
buvo aklas yra viso pasakojimo viršūnė: „ar tiki į Žmogaus Sūnų?“. Tas žmogus atpažįsta
Jėzaus veikimą ir nuo akių šviesos pereina prie tikėjimo šviesos: „tikiu, Viešpatie!“.
Matome kaip paprastas ir nuoširdus žmogus palaipsniui nueina tikėjimo kelią: iš pradžių
sutinka Jėzų kaip žmogų tarp kitų. Vėliau jį laiko „pranašu“, galiausiai jo akys atsiveria
ir jis išpažįsta „Viešpatį“. Ir priešingai, išgijusio aklojo tikėjimui yra priešpastatomas
fariziejų širdžių užkietėjimas. Šie nenori pripažinti stebuklo, nes nenori priimti
Jėzaus kaip Mesijo. Minia diskutuoja ir kalba apie atsitikimą, tačiau lieka tolima
ir abejinga. Patys aklojo tėvai išsigando kitų vertinimo.
O mes, kaip elgiamės
prieš Jėzų? Ir mes, dėl Adomo nuodėmės, esame gimę „akli“, tačiau krikšte apšviečiami
Kristaus malone. Nuodėmė sužeidė žmoniją ir lėmė jai mirties tamsą, tačiau Kristuje
suspindėjo naujas gyvenimas ir tikslas, kuriam esame skirti, - sakė popiežius Benediktas
XVI. Anot jo, Kristuje, stiprinami Šventosios Dvasios, gauname galią įveikti blogį
ir daryti gerą. Krikščioniškas gyvenimas yra nuolatinis derinimasis prie Kristaus,
naujo žmogaus atvaizdo, kad pasiektume pilną bendrystę su Dievu. Viešpats Jėzus yra
„pasaulio šviesa“, nes jame „spindi Dievo šlovės pažinimas“, kuris sudėtinguose istorijos
keliuose atskleidžia žmogaus egzistavimo prasmę.
Krikšto metu nuo didžiosios
velykinės žvakės, simbolizuojančios Prisikėlusįjį, uždegta žvakelė yra simbolis, kuris
padeda suprasti sakramentą. Kai mūsų gyvenimas leidžiasi būti apšviečiamu Kristaus
slėpiniu, patiria džiaugsmą būti išlaisvintu iš viso to, kas kliudo jo realizavimui.
Šiomis dienomis, kurios mus ruošia Velykoms, atgaivinkime Krikštu gautą dovaną,
tą ugnį, kuri kartais rizikuoja būti užgesinta. Maitinkime ją malda ir artimo meile,
- ragino maldininkus Šventasis Tėvas.
*
Po „Viešpaties Angelo“ maldos
Benediktas XVI kalbėjo apie šeštadienį minėtas Jono Pauliaus II mirties šeštąsias
metines.
Dėl artėjančios beatifikacijos neaukojau tradicinių atminimo Mišių
už jį, tačiau prisiminiau maldoje, kaip, manau, ir jūs visi. Kol, per Gavėnios kelią,
ruošiamės Velykų šventei, su džiaugsmu taip pat artinamės prie tos dienos, kai galėsime
kaip Palaimintąjį pagerbti šį didį Pontifiką ir Kristaus liudytoją, dar labiau pasitikėti
jo užtarimu, - kalbėjo popiežius, vėliau įvairiomis kalbomis pasveikinęs iš skirtingų
kraštų atvykusius piligrimus. (rk)