Dariusz Kowalczyk SJ, Vatikano II Susirinkimas (18): „Optatam totius”
Tęsiame pašnekesių ciklą, skirtą Vatikano II Susirinkimo mokymui dabartinio Bažnyčios
gyvenimo kontekste, kurį mūsų radijui parengė Popiežiškojo Grigaliaus universiteto
profesorius Dariusz Kowalczyk SJ.
Neįmanomas kunigų ugdymas jei
nėra žmonių, kuriuos būtų galima ugdyti. Dėl to, Susirinkimo dekreto apie kunigų ugdymą
pradžioje ir sakoma: „Pašaukimų į kunigystę puoselėjimas yra visos krikščionių bendruomenės
pareiga“ (n. 2). Susirinkimas pabrėžia, kad „svarbiausias vaidmuo tenka šeimoms, kurios
[...] yra tarsi pirmoji seminarija“ (n. 2). Pašaukimus į kunigus subrandina gyvos
tikinčiųjų bendruomenės ir vargu ar būtų daugiau pašaukimų, jeigu – kaip šiandien
kartai siūloma – būtų panaikintas celibatas.
Susirinkimas nurodo penkias kunigų
ugdymo plotmes: dvasinę, intelektinę, sielovadinę, taip pat bendrą humanistinį ugdymą
ir seminarijų vidaus tvarką. Ryšio su Viešpačiu gilinimą privalo lydėti žmogiškoji
branda. Tvarkos reikia ne tik seminarijos vidaus gyvenimui, bet ji turi taip pat formuoti
alumnų sugebėjimą pripažinti vyresniųjų autoritetą.
Intelektinis formavimas
turi padėti būsimiems kunigams vadovautis Apreiškimo šviesa sprendžiant žemiškąsias
problemas ir taikyti amžinąsias tiesas kintančioms šio pasaulio sąlygoms (plg. n.16).
Kalbėdamas apie pastoracinį ugdymą, Susirinkimas nurodo du aspektus: sakramentinę
pastoraciją – skirtą tikintiesiems ir „pagalbą klystantiesiems ir netikintiems“ (n.
19). Idant galėtų sėkmingai vykdyti šias pareigas, kunigai turi būti gerai išmokyti
„skatinti ir palaikyti pasauliečių apaštalavimo veiklą“ (n. 20).
Dekreto pabaigoje
pažymėta, jog ugdymas neturi ribotis tik studijų seminarijoje metais, bet turi būti
tęsiamas ir po šventimų. Čia svarbus vaidmuo skirtas tikintiesiems pasauliečiams.
Ne tik kunigai juos ugdo, bet ir jie turi ugdyti kunigus.