Prasideda Indijos vyskupų vizitai Ad limina

Pirmoji grupė Indijos vyskupų pirmadienį pradėjo vizitą Ad limina. Iki šių metų rudens kas penkeri metai privalomą vizitą atliks beveik visi Indijos episkopato nariai. Antrosios grupės vizitas numatomas šių metų balandžio mėnesį, trečiosios – gegužės mėnesį, o ketvirtoji Indijos vyskupų grupę atvyks po vasaros – rugsėjo mėnesį.

Indija yra viena didžiausių pasaulio valstybių: plotu, siekiančiu 3,3 milijonų kvadratinių kilometrų (50 kartų daugiau už Lietuvą) yra septintoji pasaulyje; gyventojų skaičiumi (beveik 1,2 milijardo) – antroji (po Kinijos).

Beveik 80 procentų Indijos gyventojų išpažįsta induizmą. Antroji Indijos konfesinė grupės, sudaranti apie 13,5 procento gyventų yra islamo išpažinėjai. Krikščionys sudaro apie 2,3 procento Indijos gyventojų. Du trečdaliai Indijos krikščionių – maždaug 19 milijonų – yra Katalikų Bažnyčios nariai. Kitas mažesnes Indijos konfesines grupes sudaro sikhai, budistai, džainistai, bahajai. Gyvuoja taip pat nedidelės žydų bendruomenės.

Indijos civilizacijos istorinės šaknys siekia keletą tūkstančių metų prieš Kristų. Dešimtajame amžiuje po Kristaus pradėjo plisti islamo įtaka. Vakarų valstybės su Indija susidūrė gerokai vėliau; šešioliktajame amžiuje prasidėjo bandymai kolonizuoti, kol galiausiai nuo devynioliktojo amžiaus vidurio Indija tapo Britų imperijos dalimi ir jai priklausė iki nepriklausomybės paskelbimo 1947 metais. Indijos nepriklausomybės kūrėjams nepavyko išsaugoti valstybės vienybės – musulmonų daugumos gyvenama šiaurinė dalis atsiskyrė ir tapo Pakistanu.

Krikščionybės istorija Indijoje siekia apaštalų laikus. Pasak tradicijos iki dabartinės Indijos buvo atkeliavęs vienas iš dvylikos apaštalų – šv. Tomas. Kai šešioliktajame amžiuje atvyko pirmieji misionieriai iš Vakarų, Indijoje jie rado jau daug šimtmečiu veikiančias nedideles vadinamųjų Tomo krikščionių bendruomenes. Jų nariai nesutiko priimti misionierių siūlomų lotyniškųjų apeigų. Ir tik 1887 metais popiežiaus Leono XIII sprendimu buvo pripažintas Tomo krikščionių savitumas ir buvo įkurti pirmieji sirų malabarų apeigų katalikų vikariatai. Vis dėlto, ne visi Tomo krikščionys iškart sutiko tapti katalikais. Antras susivienijimas įvyko 1930 m., kuomet buvo įkurta sirų malankarų apeigų katalikų bendruomenė. Nuo to laiko Indijos Katalikų Bažnyčią sudaro trejų apeigų bendruomenės – lotynų, sirų malabarų ir sirų malankarų. Visos trys šios grupės turi savo atskiras vyskupų konferencijas, kurių nariai kartu sudaro ir vieną bendrą visų Indijos katalikų vyskupų konferenciją.

Šiuo metu Indijoje veikia 30 Katalikų Bažnyčios provincijų, kurioms iš viso priklauso 159 arkivyskupijos ir vyskupijos. Dauguma vyskupijų – 127 – buria lotynų apeigų katalikus. Sirų malabarų vyskupijų yra 26; sirų malankarų – 6. (jm)