Japonija susitelkusi kovoja su nelaimėmis

Toliau daugėja aukų skaičius Japonijoje ir nors šiuo metu oficialiai kalbama apie pusę tiek, spėjama, kad viršys 10 000. Pasaulio ir tarptautinės žiniasklaidos akys nukreiptos į Fukušimos atominę elektrinę. Situacija tikrai yra įtempta, kita vertus, kalbos apie branduolinius sprogimus yra nepagrįstos. Bijomasi branduolinių medžiagų nuotėkio ir užterštumo, tačiau branduolinei bombai prilygstantys sprogimai neįmanomi dėl reaktorių konstrukcijos.

Kita vertus, daug kas išreiškė nuostabą ir susižavėjimą japonų sutelktumu, susitvardymu ir organizuotumu po žemės drebėjimo ir cunamio bangos sukeltų nelaimių. Pasak vieno misionieriaus žodžių, „japonai nėra tauta, kurį skundžiasi dėl problemų, priešingai, kovoja už išlikimą: kokia tai pamoka!“.

Vis dėlto šaliai reikia pagalbos ir ją siunčia artimi ir tolimi kaimynai, tiek pirmosios būtinybės daiktais, tiek kitais būdais.

Mobilizuojasi ir katalikų bendruomenė. Japonų kilmės katalikai yra labai nedidelė religinė mažuma, sudaranti apie 0,3 procento visų šalies gyventojų. Skaičiais tai būtų apie 450 000 asmenų. Prie jų galima pridėti apie pusę milijono imigrantų iš kitų šalių, per pastarąsias tris dešimtis metų atvykusius darbo ir gyvenimo tikslais į Japoniją. Nepaisant mažumo, katalikiškos žinių agentūros praneša apie daug iniciatyvų. Italijos Caritas nedelsiant Japonijos Caritui pervedė 100 000 eurų, dar beveik antra tiek tuoj pasiuntė Pietų Korėjos Caritas organizacija. Tiek Japonijos Caritas, tiek Caritas Internationalis, tiek kitos nacionalinės Caritas organizacijos, kaip kad Italijos, paskelbė specialią rinkliavą. Be to Japonijos Caritas direktorius t. Dasuke Narui pasakojo, kad parapijos suformavo kelias savanorių pagalbos grupes ir dar daug jaunuolių nori į jas įsirašyti. Kai kur Caritas ir parapijų patalpose priimtos šeimos su vaikais, seneliai. Kovo 16-ąją Sendai vyskupijoje susirinko japonų vyskupai, kad nuspręstų kaip geriausiai katalikų bendruomenė galėtų veikti ir padėti šioje situacijoje.

Japonijoje yra keturios vyskupijos, labiausiai gamtinių nelaimių buvo paliesta Sendai vyskupija. Kovo 15 Sendai katedroje aukotos gedulingos Mišios už kanadiečių kilmės, nuo 1961 metų Japonijoje gyvenusį misionierių Andrè Lachapelle. Jis nežuvo tiesiogiai nuo žemės drebėjimo, tačiau žemės drebėjimo metu 76 metų kunigą ištiko širdies smūgis. Pasak Sendai vyskupijos kanclerio kun. Petro Komastu, kol kas neturima žinių iš Iwaki, Yumoto ir Haranomachi parapijų, kurios yra Fukušimos prefektūroje. (rk)