Pristatyta popiežiaus knygos „Jėzus iš Nazareto“ antroji dalis – „Nuo įžengimo į Jeruzalę
iki Prisikėlimo“.
Ketvirtadienį po pietų Šventojo Sosto spaudos salėje pristatyta popiežiaus Benedikto
XVI knygos „Jėzus iš Nazareto“ antroji dalis. Tai antrasis iš sumanytų trijų tomų,
kuriuose Šventasis Tėvas – kaip teologas ir egzegetas, o kartu ir kaip puikus, lengvai
skaitomas pasakotojas – kalba apie Jėzų, kuris tuo pat metu yra ir konkretus žmogus,
istorinė asmenybė, ir įsikūnijęs Dievas, mūsų Išganytojas.
Prieš ketverius
metus išėjusioje pirmojoje knygos dalyje buvo kalbama apie Jėzaus viešąją veiklą Palestinoje
nuo krikšto Jordane iki Atsimanymo. Antroji dalis skirta kulminaciniam Jėzaus žemiško
gyvenimo laikotarpiui nuo įžengimo į Jeruzalę iki Prisikėlimo. Kardinolas Josephas
Ratzingeris buvo sumanęs tritomį veikalą pradėti nuo vadinamųjų vaikystės evangelijų,
tačiau išrinktas popiežiumi idėjos atsisakė ir rašymą pradėjo nuo Jėzaus viešosios
veiklos pradžios. Pernai buvo pranešta, kad popiežius vis dėlto ryžtasi rašyti ir
trečiąją dalį. Tad knyga apie Jėzaus vaikystę bus ne pirmoji, kaip buvo iš pradžių
planuota, bet trečioji tritomio veikalo dalis.
Pasižiūrėkime į popiežiaus knygos
„Jėzus iš Nazareto“ antrosios dalies turinį. Knygą sudaro neilgas įvadas, devyni skyriai
ir baigiamoji dalis, pavadinta „Perspektyvos“.
Antrosios dalies įvade, panašiai
kaip ir prieš ketverius metus pasirodžiusios pirmosios dalies pradžioje, Šventasis
Tėvas paaiškina savo intenciją sujungti į vieną dvi hermeneutikas – „tikėjimo hermeneutiką“
bei „istorijos“ hermeneutiką – ir šitaip padėti skaitytojui artimiau susipažinti su
gyvuoju Jėzumi ir jį tikėti.
Pirmasis skyrius pavadintas „Jėzaus įžengimas
į Jeruzalę“. Antrajame, pavadintame „Eschatologinė kalba“, nagrinėjami Jėzaus žodžiai
apie Jeruzalės likimą ir paskutinįjį teismą. Trečiasis skyrius pavadintas „kojų plovimas“.
Ketvirtajame, pavadintame „Kunigo malda“, šią kančios išvakarės pasakytą Kristaus
kalbą popiežius aiškina hebrajiško permaldavimo šventės Yom kippur kontekste. Penktasis
skyrius pavadintas „Paskutinė vakarienė“. Be kita ko jame nemažai dėmesio skirta paskutinės
vakarienės datai, skirtingai nurodomai sinoptinėse Evangelijose ir Jono Evangelijoje.
Šeštasis skyriuje – „Getsemanė“. Septintajame, skirtame Jėzaus teismui, be kita ko
kalbama ir apie kolektyvinės kaltės dėl Jėzaus mirties, daug amžių priskiriamos žydų
tautai, nepagrįstumą. Pastarojo skyriaus dalis buvo paskelbta jau prieš porą savaičių
ir sulaukė gausių komentarų. Aštuntajame skyriuje kalbama apie Jėzaus nukryžiavimą
ir palaidojimą. Devintasis skyrius skirtas Jėzaus prisikėlimo istoriškumui, kuris,
pasak popiežius, yra bene rimčiausias iššūkis šiuolaikinio žmogaus mąstymui, ypač
tuo atveju kai daromas skirtumas tarp tikėjimo hermeneutikos ir istorinės hermeneutikos.
Galiausiai
knyga užbaigiama epilogu, popiežiaus vadinamu „perspektyvomis“. Jo antraštė – tikėjimo
išpažinimo žodžiai: „Įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje. Jis vėl garbingai
ateis“. Šioje neilgoje knygos dalyje popiežius pereina prie Bažnyčios ir kiekvieno
tikinčiojo pašaukimo ir savivokos, prie asmeniško ir bendruomeniško siuntimo, kurį
mums suteikė Jėzus.
Popiežius knygos turinį, požiūrių į analizuojamus dalykus
naujumą, ketvirtadienį po pietų Šventojo Sosto salėje pristatė Vyskupų kongregacijos
prefektas kardinolas Marc Ouellet. Spaudos konferencijoje taip pat kalbėjo italas
rašytojas ir vokiečių literatūros tyrinėtojas Claudio Magris.
Vatikano leidyklos,
kuravusios knygos leidimą direktorius salezietis kunigas Giuseppe Costa Šventojo Sosto
dienraščiui „l‘Osservatore Romano” duotame interviu pateikė keletą faktų apie „Jėzaus
iš Nazareto“ antrąją dalį. Knyga pasirodė iš karto septyniomis kalbomis – vokiečių,
italų, anglų, prancūzų, ispanų, portugalų ir lenkų. Bendras tiražas šiomis kalbomis
siekia 1 200 000 egzempliorių. Po tam tikrų nesklandumų pasitaikiusių leidžiant pirmąją
popiežiaus knygos dalį, dabar vertimus į šias septynias kalbas atliko arba koordinavo
Šventojo Sosto Valstybės sekretoriato vertėjai.
Knygos pristatymo proga taip
pat pranešta, jog šiuo metu jau susitarta dėl vertimų į keturiolika kitų kalbų (taip
pat ir į lietuvių).