Pabėgėliais besirūpinanti jėzuitų organizacija Jesuit Refugee Service (JRS) teigiamai
įvertino kai kurių Europos šalių vyriausybių pareiškimus ir iniciatyvas nuo pat Libijos
krizės pradžios. Anot organizacijos, Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimas
kovo 10 d. ir Europos Tarybos susitikimas kovo 11 d. yra tinkamiausios vietos kuo
geriau koordinuoti galimus veiksmus. Maltos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybių
surengta Libijoje gyvenančių egiptiečių evakuacija ir Italijos pasiūlyta pagalba yra
labai reikalingos iniciatyvos. Tačiau ES atsiliepimas neturėtų ribotis vien tik Egipto
piliečiais ir imigravusiais darbininkais: svarbu nepamiršti Libijoje esančių kitų
maždaug 11 tūkstančių pabėgėlių.
Apie susirūpinimą pastarųjų likimu kalbama
JRS komunikate, kuris buvo paskelbtas antradienį Romoje, Briuselyje ir Valetoje. Pasak
organizacijos, ES Išorės politikos vadovės Catherine Ashton įgaliota ES misija informacijos
kaupimui buvo pirmas žingsnis. Tačiau reikia ne tik susitarti dėl priemonių kaip sustabdyti
smurtą Libijoje ir užtikrinti pastovios ir atitinkamos humanitarinės pagalbos dalijimą,
o visų pirma susirūpinti labiausiai pažeidžiamų pabėgėlių poreikiais. Todėl JRS
labai karštai paragino ES kraštų vyriausybes nustatyti Libijoje įstrigusių politinio
prieglobsčio prašančių asmenų ir pabėgėlių tapatybę ir pasiūlyti jiems galimybę įsikuri
ES valstybėse.
Taip pat svarbu parengti planą, kuris leistų priimti spontaniškai
į Europą atvyksiančius pabėgėlius ir imigrantus, vykdant ES direktyvą dėl Laikinos
globos (Direktyva 2001/55/EB), ypač jei būtų daug atvystančiųjų. JRS taip pat paprašė
suspenduoti Dublino reglamentą dėl pabėgėlių sugražinimo į Italiją, arba Maltą.
Daugelį
Libijoje esančių darbininkų evakuoja jų pačių vyriausybės, arba Tarptautinė Migracijos
organizacija. Tačiau Libijoje esantys pabėgėliai ne tik neturi į kur sugrįžti; jie
neturi į kur keliauti. JRS pažymėjo, jog Libijoje įstrigę prašantieji politinio
prieglobsčio ir pabėgėliai gali labai lengvai nukentėti nuo smurto veiksmų. JRS žino
atvejų, kai Subsaharos regiono gyventojai buvo mušami ir net nužudomi, nes neteisėtai
įtariami esantys Gaddafio samdiniai kovai su sukilėliais.
Nuo vasario vidurio
iš Libijos pabėgo 180 tūkstančių žmonių ir tūkstančiai kasdien atkeliauja į Tunisą
ir Egiptą. Negalima laukti, kad Viduržemio jūros kraštai būtų vieninteliai apsiimantys
atsakomybę už pabėgėlių apsaugą. Krizės metu Europos tautoms tenka įrodyti savo įsipareigojimą
ginti žmogaus orumą ir teises.
1951 metų Konvencija dėl Pabėgėlių yra pagrįsta
atsakomybės dalijimosi principu. Jeigu valstybės šios atsakomybės vengs, už pasekmes
sumokės pabėgėliai, - pažymėjo komunikate JRS. (sk)