Popiežiaus bendroji audiencija Pelenų trečiadienį. „Mokykimės santūriau gyventi“.
Pelenų trečiadienio rytą Vatikane vykusios bendrosios audiencijos dalyviams popiežius
Benediktas XVI kalbėjo apie šią dieną prasidėjusią Gavėnią.
Šiandien, pažymėti
rūsčiu pelenų simboliu, žengiame į Gavėnios metą; pradedame dvasinę kelionę, kuri
mus parengs deramai švęsti Velykų slėpinius, - kreipėsi Šventasis Tėvas į bendrosios
audiencijos dalyvius. Pelenai, kuriais pabarstomos mūsų galvos, yra ženklas, primenantis,
jog ne mes esame patys save sukūrėme, kviečiantis į atgailą ir atsivertimą, kad ištikimiau
sektume Viešpačiu. Gavėnia - tai kelias, kuriuo eidami palydime Jėzų keliaujantį į
Jeruzalę kentėti, mirti ir prisikelti; tai priminimas, jog ir visas mūsų gyvenimas
yra kelias, kuriuo eidami turime ne tik laikytis Dievo įsakymų, bet jame turime susitikti
su Kristumi, jį priimti ir juo sekti.
Kaip rašoma prieš kelias savaites paskelbtoje
popiežiaus žinioje šių metų Gavėniai, ir Pelenų trečiadienio katechezėje Benediktas
XVI priminė ryšį, kuris kasmet pakartojantį kiekvieno krikščionio atsivertimo kelią
sieja su katechumenų rengimosi tapti krikščionimis keliu, užsibaigiančiu priimat Krikštą
Velykų naktį.
Gavėnios sekmadienių liturgija, ypač šių metų, vadinamojo A ciklo
skaitiniai, mus veda tuo pačiu keliu, kuriuo eina katechumenai ruošdamiesi Krikštui.
Nuo pat pradžios Bažnyčia Velykų nakties budėjimą yra susiejus su Krikštu. Eidamas
Gavėnios keliu, žmogus žingsnis po žingsnio artinasi prie to slėpinio, kurio dėka,
mirdamas nuodėmei ir su Kristumi keldamasi naujam gyvenimui, priima tą Dievo Dvasią,
kuri Jėzų prikėlė iš numirusių.
Toliau savo katechezėje, kaip ir prieš keletą
savaičių paskelbtoje žinioje Gavėniai, popiežius primena Bažnyčios šiuo laikotarpiu
ypatingai siūlomas maldingas praktikas: pasninką, išmaldą ir maldą.
Pasninkas
reiškia ne tik maisto atsisakymą, bet ir kitokią savitvardą, kurios dėka padarome
mūsų gyvenimą santūresnį. Tačiau vien materialinių dalykų atsisakymas nepaaiškina
giliausios pasninko esmės. Pasninkavimas ir susitvardymas yra tik išoriniai ženklai,
po kuriais slypi kur kas gilesnės vidinė tikrovė – mūsų pastangos, Dievui padedant,
atsisakyti blogio ir gyventi pagal Evangeliją. Kitaip tariant – tikrai pasninkauti
sugeba tik tas, kas maitinasi Dievo Žodžiu. Viename Gavėnios pamokslų šv. Leonas Didysis
sakė: „Gavėnios pasninkas – tai ne tik maisto, bet visų pirmą nuodėmių atsisakymas“.
Pasninką turi lydėti išmalda. Ko žmogaus atsisako, tą atiduoda stokojančiam savo artimui.
Tas pats šv. Leonas Didysis primena, kad išmalda neturi būti suprantama tik kaip turtingųjų
pareiga neturtingiesiems. Visi žmonės privalo būti dosnūs kitiems. Jei ne visi žmonės
vienodai likimo apdovanoti materialinėmis gėrybėmis, tai visi turi būti lygūs gailestingumu
ir meile, - sako šv. Leonas. Šiuos du neatskiriamus Gavėnios elementus, savaime lydi
trečiasis – malda. Šv. Augustinas sakė, kad „pasninkas ir išmalda yra maldos sparnai“,
padedantys jai pakilti arčiau Dievo.
Brangūs bičiuliai, - sakė popiežius,
- eikime Gavėnios keliu atsiliepdami į Viešpaties kvietimą juo sekti, atnaujinkime
savyje Krikštu gautas dvasines dovanas, palikime senąjį žmogų ir apsivilkime Kristumi,
kad atsinaujinę per Velykas galėtume kartu su šv. Pauliumi tarti: „Aš gyvenu, tačiau
nebe aš, o gyvena manyje Kristus“ (Gal 2,20).