2011-03-08 18:12:09

Dariusz Kowalczyk SJ, Vatikano II Susirinkimas (15): „Dignitatis humanae“


Tęsiame pašnekesių ciklą, skirtą Vatikano II Susirinkimo mokymui dabartinio Bažnyčios gyvenimo kontekste, kurį mūsų radijui parengė Popiežiškojo Grigaliaus universiteto profesorius Dariusz Kowalczyk SJ.

Neseniai organizacijos „Kirche in Not“ paskelbtoje ataskaitoje sakoma, kad 70% visų pasaulio žmonių gyvena šalyse, kuriose ribojama religijos laivė arba vyksta persekiojimai dėl tikėjimo. Pasak ataskaitos, paskutiniaisiais metais 75 iš 100 religinės netolerancijos aukų buvo krikščionys. Neretai, taip pat ir mūsų laikais, tikėjimo į Kristų kaina yra įkalinimas, kankinimai ar mirtis. Dažnai, - kaip pastebėjo Benediktas XVI lankydamasis Londone – tikėti, reiškia būti apšauktam nereikalingu, išjuoktam, tapti pasityčiojimų auka.

Tad verta iš naujo pasiskaityti Susirinkimo Tikėjimo laisvės deklaraciją, kurioje tvirtinama: „jog žmogiškasis asmuo turi tikėjimo laisvės teisę“ ir kad: „toji laisvė [...] teisinėje visuomenės santvarkoje turi būti pripažįstama“ (n. 2). Deja, ne visi politikai skuba ugdyti tikrąją religijos laivę, dažnai ribodamiesi tik pareiškimas.

Religijos laivėje reikia įžvelgti du aspektus: „laisvę nuo“ ir „laisvę dėl“. Susirinkimas reikalauja, kad „niekas tikėjimo srityje nebūtų nei verčiamas elgtis prieš savo sąžinę, nei trukdomas“ pagal ją gyventi (n. 2). Naudojimasis religijos laive negali būti ribojamas vien privačiu gyvenimu, nes „pati visuomeninė žmogaus prigimtis reikalauja vidinius tikėjimo aktus išreikšti išoriškai [...], išpažinti savo tikėjimą bendruomeniniu būdu“ (n. 3).

Visuomenės gyvenimo mastu religijos laivė taip pat reiškia teisę mokyti tikėjimo, jį viešai išpažinti, turėti savo dvasininkus, palaikyti ryšius su religine vyresnybe ir kitose šalyse gyvenančiomis bendruomenėmis, statydintis kulto pastatus. Šiandien Bažnyčia turi reaguoti į daugelį situacijų, kur šios teisės pažeidžiamos.







All the contents on this site are copyrighted ©.