Naujas įstatymas apibrėžia Vatikano pilietybę, teisę gyventi ir būti valstybės teritorijoje

Kovo 1-ąją pradėjo galioti vasario 22 d. popiežiaus Benedikto XVI paskelbtas naujas įstatymas apibrėžiantis Vatikano pilietybę, teisę gyventi ir būti Vatikano teritorijoje. Nuo antradienio galiojantis įstatymas pakeičia lig šiol su papildymais ir pataisomis galiojusį įstatymą, priimtą iškart po Vatikano Miesto Valstybės sukūrimo 1929 m., o taip pat prisiderina prie 2000 m. Jono Pauliaus II paskelbto Vatikano Miesto Valstybės pagrindinio įstatymo bei 2008 m. paskelbto Benedikto XVI įstatymo dėl teisės šaltinių, kuriais remiasi Vatikano Miesto Valstybėje galiojantys įstatymai.
Naujasis įstatymas, apibrėžiantis Vatikano pilietybę, teisę gyventi ir būti Vatikano teritorijoje, susideda iš 16 straipsnių (lig šiol galiojusį 1929 m. įstatymą sudarė 33 straipsniai).
Pirmajame naujo įstatymo straipsnyje nurodyta, kad Vatikano piliečiai yra Vatikano Miesto Valstybėje ir Romos mieste gyvenantys kardinolai, Šventojo Sosto diplomatai, o taip pat asmenys, dėl užimamų pareigų pastoviai gyvenantys Vatikano viduje bei pastarųjų šeimų nariai.
Antrasis straipsnis nurodo, kad teisę gyventi Vatikane ir su ja susijusią teisę į pilietybę, gali suteikti popiežius arba jo vardu Valstybės sekretorius ir Vatikano Miesto Valstybės Gubernatūros prezidentas. Pastaroji dalis liečia visų pirma Vatikano piliečių pasauliečių šeimos narius.
Vatikano pilietybė suteikiama ne visam laikui. Apie pilietybės netekimą kalba trečiasis straipsnis. Kardinolai pilietybės netenka, kai išsikelia iš Vatikano ar Romos miesto; diplomatai – kai pasitraukia iš Šventojo Sosto diplomatinės tarnybos; kiti asmenys - jei pasikeitus užimamoms pareigoms ar kitoms aplinkybėms nustoja teisės pastoviai gyventi Vatikano teritorijoje. Jei Vatikano pilietybės netenka asmuo Vatikane gyvenęs su šeima, tuo pačiu pilietybės netenka ir jo šeimos nariai. Kiekvienu atveju, Vatikano piliečio vaikai Vatikano pilietybę gali turėti tik iki pilnametystės.
Ketvirtajame ir penktajame straipsniuose kalbama apie valstybės piliečių registrą ir pilietybę patvirtinančius asmens dokumentus.
Šeštasis, septintasis ir aštuntasis straipsniai reglamentuoja leidimų gyventi Vatikane taisykles. Šioje įstatymo dalyje minimi tie asmenys, kurie neturėdami teisės į pilietybę, bet vykdydami įvairias pagalbines funkcijas irgi gyvena Vatikano teritorijos viduje.
9-13 straipsniai nustato kas gali lankytis Vatikano Miesto Valstybės teritorijoje. Pirmiausia pažymėta, kad Vatikano teritorijos dalis atvira visiems. Į Šventojo Petro aikštę gali patekti kiekvienas be jokių apribojimų. Į Šventojo Petro baziliką ir Vatikano muziejus patenkama irgi laisvai, tačiau dėl saugumo privaloma eiti pro metalo detektorius. Į kitas Vatikano Miesto Valstybės dalis galima patekti tik su leidimais. Nuolatiniai leidimai išduodami asmenims, su Vatikanu susijusiems darbo ryšiais. Be leidimų į Vatikano teritoriją gali patekti kardinolai, patriarchai, vyskupai ir juos lydintys asmenys; prie Šventojo Sosto akredituoti diplomatai; o taip pat popiežiaus giminaičiai.
Likusieji įstatymo straipsniai kalba apie būsto suteikimo Vatikane tvarką ir apie sankcijas už šio įstatymo normų pažeidimus.
Pristatant nuo šio antradienio pradėjusį galioti naują įstatymą, paskelbta ir šiek tiek statistinių duomenų apie Vatikano piliečius, Vatikane gyvenančius ir besilankančius žmones.
Šiuo metu Vatikano piliečių yra 572, kurių 223 gyvena Vatikane. Iš viso Vatikane gyvena 444 žmonės – 223 piliečiai ir 221 pilietybės neturintieji nuolatiniai gyventojai. Vatikano žandarmerijos duomenimis, praėjusiais 2010 m. popiežiaus vadovautose liturginėse apeigose ir audiencijose Vatikane dalyvavo 2 270 000 žmonių. Vatikano muziejuose lankėsi 4 600 000. Baziliką aplankė – 18 000 000, kurių 4 100 000 buvo taip pat pakilę į bazilikos kupolą. (jm)