Popiežius priėmė Libano katalikų maronitų bendruomenės vadovą

Penktadienį popiežių Benediktą XVI aplankė libanietis kardinolas, Antiochijos maronitų patriarchas Nasrallah Pierre Sfeir. Tai jau trečioji diena kai su Šventuoju Tėvu susitinka Libano Bažnyčios ir valstybės atstovai. Kaip minėta vakardienos mūsų laidoje, ketvirtadienį popiežius priėmė Libano prezidentą Michelį Sleimaną, o trečiadienį, dalyvaujant prezidentui, patriarchui, Libano vyriausybės nariams ir būriui libaniečių katalikų, Šventasis Tėvas pašventino marmurinę Libano Bažnyčios pradininko šv. Marono statulą, pastatytą vienoje išorinių Šv. Petro bazilikos nišų.

Penktadienį su popiežiumi susitikęs kardinolas Nasrallah Pierre Sfeir, gimęs 1920 m., Libano maronitų Bažnyčiai vadovauja jau 25 metus. Antiochijos maronitų patriarchu jis buvo išrinktas 1986 m. balandžio mėnesį. Tų pačių metų gegužės mėnesį popiežius Jonas Paulius II patvirtino bažnytinę bendrystę su juo, o 1994 m. – suteikė jam kardinolo purpurą.

Kardinolo Sfeiro vadovaujama bažnytinė bendruomenė savo kilme siekia ketvirtojo amžiaus pabaigą. Jos pradininkas buvo sirų vienuolis Maronas, gyvenęs ketvirtojo amžiaus antroje pusėje ir penktojo pradžioje. Apie patį Maroną nėra išlikę daug žinių. Žinoma, kad jis buvo švento gyvenimo vienuolis ir teologas, susirašinėjęs su to meto garsenybe šv. Jonu Auksaburniu. Jo suburta bendruomenė, vadinama maronitais, ilgainiui įgavo savarankiškos bažnytinės bendruomenės statusą. Kai vienuoliktame amžiuje įvyko didysis skilimas, padalinęs Rytų ir Vakarų krikščionis, maronitai išlaikė ryšius su Roma ir šiandien jie turi katalikiškosios Bažnyčios sui iuris statusą. Šiandien maronitų Bažnyčiai priklauso apie milijoną žmonių. Be maronitų, Libane dar veikia lotynų, armėnų, sirų, chaldėjų ir graikų melkitų katalikų bendruomenės, kurioms, kartu sudėjus, priklauso apie pusę milijono žmonių. Tad bendras katalikių skaičius siekia 1,5 milijono ir jie sudaro daugiau kaip trečdalį Libano gyventojų. Po porą dešimtmečių trukusio pilietinio karo, Libane buvo nustatytas status quo, pagal kurį katalikams priklauso 44 iš 128 parlamento vietų. Taip pat ir šalies prezidentas renkamas iš katalikų maronitų. (jm)