Antradienį Šventojo Sosto Spaudos salėje pristatyta popiežiaus Benedikto XVI žinia
Gavėniai, kuri šiemet prasideda kovo 9 dieną. Savo žinią Šventasis Tėvas pavadino
šv. Pauliaus laiško Kolosiečiams žodžiais: „Su Kristumi esate palaidoti krikšte, su
Juo esate ir prisikėlę“ (plg. Kol 2,12).
Santrauka:
Gavėnia mus
veda į Velykų iškilmę. Apmąstome ir ruošiamės džiugiai švęsti didįjį mūsų išganymo
ir naujo gyvenimo su Kristumi slėpinį. Šį naująjį gyvenimą kiekvienas esame gavę krikšto
akimirką. Nieks savo jėgomis negali sau pelnyti amžinybės. Tik Dievo Gailestingumas,
kuris naikina pasaulio nuodėmę, gali ją mums suteikti. Tad ir krikštas nėra iš praeities
paveldėtas ritualas, bet yra gyvas susitikimas su Kristumi, kuris nulemia kiekvieno
pakrikštytojo likimą, apdovanoja naujuoju gyvenimu ir jį palaiko savąja malone.
Esama
glaudaus ryšio tarp Krikšto ir Gavėnios. Taip pat ir Gavėnią užbaigianti Velyknakčio
liturgija susieta su Krikštu. Šiame sakramente išgyvename tą didį slėpinį, kuriame
žmogus miršta nuodėmei ir keliasi naujam gyvenimui su Kristumi. Mes privalome nuolatos
palaikyti ir gaivinti šitą didžiąją malonę. Gavėnia ir yra tarsi kasmet atnaujinamas
katechumenatas, kuris ir pirmaisiais krikščionybės amžiais, ir šiandien yra krikščioniško
gyvenimo mokykla, yra kelias vedantis žmogų į radikalų gyvenimo pakeitimą.
Šituo
keliu mus veda Dievo Žodis. Gavėnios sekmadienių liturgija katechumenus palaipsniui
rengia įkrikščioninimo sakramentui, o mus visus ji moko ištikimiau sekti Kristų. Pirmasis
Gavėnios sekmadienis kalba apie žmogaus likimą šiame pasaulyje. Mes būtume visiškai
bejėgiai, jei Dievas mums nebūtų ištiesęs pagalbos rankos. Kristus, kaip ir mes buvo
gundomas. Jo pergalė prieš gundytoją yra ir mūsų būsimo laimėjimo laidas. Taip pat
ir antrojo sekmadienio liturgijoje minimas Kristaus atsimainymas byloja apie būsimą
Jo prisikėlimą ir apie visų mūsų laukiantį sukilninimą Kristaus pavyzdžiu. Trečiojo
Gavėnios sekmadienio liturgija pasakoja apie Jėzų parašantį samarietę duoti jam gerti.
Šita Evangelijos scena byloja, jog Dievas nori sužadinti mūsų širdyse Jo troškimą.
Pagydyto neregio sekmadienis mums sako, jog Kristus yra pasaulio šviesa. Lozoriaus
prikėlimo iš numirusių sekmadienį Viešpats mus pastato didžiausio slėpinio akistatoje.
„Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas“ – sako Jėzus ir klausia kiekvieną iš mūsų: „Ar
tai tiki?“
Galiausiai Didžiosios Savaitės kelio viršūnė yra Velykų Tridienis
ir ypač Velyknakčio budėjimas. Katechumenų krikštas ir mūsų visų krikšto pažadų atnaujinimas,
pasinardinimas Kristaus mirties ir prisikėlimo slėpinyje, mus skatina išsivaduoti
iš visko kas nebūtina, kas mus slegia prie žemės, kas trukdo būti dosniems Dievui
ir artimui.
Tradicinėmis pasninko, išmaldos ir maldos praktikomis Gavėnia mus
moko radikalesnės meilės. Pasninkaudami, kukliau padengdami stalą, mes mokomės įveikti
savo egoizmą. Duodami išmaldą kovojame su godumo yda. Stabmeldiškas materialinių gėrybių
garbinimas atitolina mus nuo kitų žmonių ir nuo Dievo, o taip pat pastato mus į Kristaus
palygime minimo neišmintingo žmogaus vietą, kuris visko pertekęs, pats sau kalbėjo:
„Mano siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk
ir linksmai pokyliauk“. Žinome, kaip Viešpats tai įvertino: „Kvaily, dar šiąnakt bus
pareikalauta tavo gyvybės“ (Lk 12,19-20). Brangi ir nepamainoma yra ir malda, nes
mūsų širdyje bylojantis Dievo balsas skatina mums žengti tikėjimo keliu, kuriuo pradėjome
eiti Krikšto dieną.
Gavėnios metas yra puiki proga iš naujo pripažinti savo
silpnumą, nuoširdžiai įvertinti savo gyvenimą ir priėmus Susitaikinimo Sakramento
malonę drąsiai žengti link Kristaus. (jm)