Kardinolas Cottier: „Skaitytojai sužavėti autentišku popiežiaus paprastumu“

Popiežiaus namų pro-teologas emeritas kard. Georges Cottier šeštadienį skaitė pranešimą apie popiežiaus Benedikto XVI - kardinolo Ratzingerio raštus. Apie Pauliaus VI tarptautinio knygyno konferencijų salėje surengtą susitikimą papasakojo Vatikano dienraščio Osservatore Romano žurnalistė Silvia Guidi straipsnyje „Kaip skaityti Ratzingerį“.

Kard. Cottier pirmiausia atkreipė dėmesį, kad teologija yra žmogiškas, taigi galintis tobulėti, bandymas suprasti Dievo slėpinį. Teologas turi savo požiūrį, jis gali klysti ir pakeisti savo nuomonę. Tuo tarpu šv. Petro įpėdinio charizmos vaidmuo yra saugoti Bažnyčią vienybėje ir apreikštos žinios teisingumą. Kai popiežius pasirašo Juozapo Ratzingerio vardu, jis kaip tik tai patvirtina. Atrodytų akivaizdus skirtumas, bet dažnai nepakankamai suprantamas, teigė Popiežiaus namų teologas.

Pasak jo, kardinolo Ratzingerio darbuose yra pasikartojančių temų ir viena iš jų, bene pagrindinė moderniaisiais laikais - tikėjimo ir proto „skyrybos“. Tikėjimas yra sumenkintas iki prietarų ar sentimentų, neturintis nieko bendro su tiesa. Tačiau protas yra Biblijoje, krikščioniškoje teologijoje, Augustino bei Tomo Akviniečio darbuose, turime didžių mąstytojų mūsų tradicijoje. Mūsų epochos problema yra ta, kad protas pretenduoja būti pats sau pakankamas ir neigia, ignoruoja arba atmeta kaip neracionalų viską, ko nepajėgia pasiekti savo jėgomis.

Egzegezėje analogiškas trūkis atsirado tarp „istorinio Kristaus“ ir „tikėjimo Kristaus“. Istorinis-kritinis metodas, aiškino kardinolas, atnešė puikių rezultatų, tačiau reikia nepasitikėti tais „Jėzaus gyvenimais“, kurie išduota šį metodą ir kurių autorius kalba daugiau apie save nei apie Nazarietį.
Jei XVIII a. filosofinis mąstymas buvo pagrindinis matas, tai dabar mokslinis mąstymas siūlomas kaip vienintelis pažinimo kriterijus. Didieji protai mąsto apie akivaizdžiausius dalykus, kurių nematome. Tęsdamas pagrindinių Ratzingerio teologijos temų pristatymą, Cottier pridūrė, kad Žodis (Logos) apie kurį kalba evangelija pagal Joną, yra tiltas tarp žmogiško proto ir dieviško proto. Dievas apsireiškė, mane pasiekė, tai reiškia Žodis tapo kūnu, kalbėjo kardinolas Cottier.

Jį labiausiai stebina tai, kad Benediktas XVI yra laimingas žmogus. Pas jį džiaugsmo tema yra visur, netgi pamoksluose, ir daugelį skaitytojų buvo sužavėti paprastumu ir autentiškumu, kuris skleidžiasi popiežiaus knygoje/pokalbyje „Pasaulio šviesa“. Žmonės paklausia savęs, ar tai tas pats žmogus, apie kurį kalba laikraščiai, tas pats asmuo, kurį žiniasklaida paverčia beskone karikatūra? Tai pasitikintis popiežius, kuris laisvai dėsto mintis ir nieko neslepia. Jis necenzūruojamas sekuliarizmo ir reliatyvizmo, kuris dominuoja daugelio žmonių gyvenimuose. Nepanašu, kad jo ramybė remtųsi kokiu nors jo paties atradimu ar ypatingu receptu. Popiežius Benediktas tiesiog kartoja, kad tikėjimo liepsną Bažnyčioje palaiko uždegtą pats Jėzus, kalbėjo buvęs Popiežiaus namų teologas. (mb)