Šveicarijos katalikų ir protestantų pareiškimas dėl ortodoksų vienuolyno Turkijoje
žemės nusavinimo
Šveicarijos katalikų vyskupų konferencijos (CES) ir protestantiškų Bažnyčių federacijos
(FEPS) pirmininkai paskelbė bendrą pareiškimą dėl sirų-ortodoksų Mor Gabriel vienuolyno
nuosavybės Turkijoje nusavinimo. 2011 metų sausio 26 paskelbtas aukščiausiojo apeliacinio
teismo sprendimas, jog Turkijos valstybė teisėtai savo naudai nusavino 99 hektarus
vienuolyno žemės.
Mor Gabriel vienuolynas yra Turabdino regiono centre. Jis
itin senas, vienas iš seniausių krikščioniškame pasaulyje. Jis įsteigtas 397 metais.
Iki šiol lankytojai gali apžiūrėti V amžiaus pradžioje ir pabaigoje, su romėnų imperatorių
pagalba pastatytus mūrus. Galima pridurti, kad per visus savo gyvavimo amžius jo veikla
nenutrūko, jei neskaičiuosime trumpų periodų, kai vienuoliai pasitraukdavo kuriam
laikui į saugesnę vietą dėl karų. Vienuolynas buvo vadinamas įvairiais vardais, o
dabartinis „Mor Gabriel“ pavadinimas mena septintojo amžiaus vyskupą Mor Gabriel,
daug prisidėjusį prie vienuolyno vystymosi.
Vienuolyno teritorijos nusavinimo
istorijos pradžia siekia 2007 metus, vietinei valdžiai surašius žemes. Šiame registre
vienuolynas išnyko kaip kai kurių žemių savininkas. 2008 metais prieš vienuolyną buvo
iškeltos šešios bylos. Dvi bylas iškėlė Aplinkos ir miškų ministerija, dvi Valstybės
iždas ir dar dvi du greta vienuolyno esantys kurdų kaimai.
Šiose bylose susipina
istorinis kontekstas, Turkijos įstatymai ir kurdų genčių interesai. Pagal vieną Turkijos
įstatymą, miškai negali būti privatūs, tik valstybiniai. Pagal kitą įstatymą, jei
žemė nedirbama 20 metų, ji automatiškai įgyja „miško“ statusą. Būtent šiais įstatymais
remiantis aplink vienuolyną esančios žemės buvo pripažintos „miškais“ ir priteistos
valstybei.
Vienuolyno žemės sugundė ir aplinkinius kurdų kaimus. Kaip minėta,
bylas iškėlė du kaimai, o trečiasis šalia esantis kaimas atsisakė prie jų prisidėti.
Jo meras pareiškė, kad gerus santykius su vienuolynu palaiko jau šimtmečius. Tuo tarpu
kiti kaimai bando įrodyti, kad vienuolynas jų žemes kažkada pasiglemžė, o jie norį
jas atgauti. Jokia paslaptis, kad abu kaimai klauso kurdų gentinio lyderio Suleymano
Celebi, kuris taip pat yra parlamento narys, priklausantis ministro pirmininko Erdogano
partijai. Kaimų pretenzijas ginantis advokatas yra Celebi sūnus.
Buvo aiškinimų,
kad vienuolyno žemė turi būti atimta, nes kadaise vienuolyno vietoje buvusi mečetė.
Suprantama, kad toks teiginys yra absurdiškas, nes vienuolynas įsteigtas dar prieš
islamo atsiradimą. Tačiau, kaip pastebima, linkimas pritarti ir skleisti tokius teiginius
atspindi kai kurių aplinkui gyvenančių musulmonų nuostatą: „ką šitie krikščionys veikia
mūsų krašte“?
Iš tiesų tokia nuostata menkai pagrįsta, nes, kaip liudija ir
paties vienuolyno įsteigimo data, regionas turi labai senas krikščioniškas tradicijas.
Šiuo metu tame pat regione, kur ir vienuolynas gyvena apie 2000 sirų ortodoksų. Dar
20 amžiaus pradžioje jų buvo apie pusė milijono. Tačiau vėliau prasidėjo masinis egzodas:
dėl kurdų – kurie čia buvo pakviesti 17 amžiuje Osmanų imperijos valdovų - spaudimo,
dėl geresnių gyvenimo sąlygų ieškojimo, kartais dėl tiesioginių grasinimų. Beje, kai
kurios sirų-ortodoksų šeimos per pastarąjį dešimtmetį norėjo grįžti, tačiau nebegali
atgauti savo namų ir žemių iš kurdų.
Bylų prieš Mor Gabriel vienuolyną eigą
seka ir posėdžiuose nuolatos ar kartais dalyvauja kelių Europos šalių ambasadų atstovai,
tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų delegatai. Jų akyse šie ginčai dėl žemių
susiję su religinių mažumų gyvenimu ir religijos laisvės garantijomis. Ne kartą buvo
išsakyta nuomonių, jog bylos – formaliai dėl žemės – prieš sirų ortodoksų vienuolyną
yra maitinamos nepalankių krikščionims nuostatų, linkstama prie šališkų sprendimų.
Taip mano ne vienas vietinis gyventojas. Tokia pat ir Šveicarijos katalikų ir protestantų
Bažnyčių, kurios domisi šia byla, nuomonė. Jų komunikate konstatuojama, kad „1600
metų vienuolynui grasina jėgos, aiškiai trikdomos krikščioniško gyvenimo simbolių
egzistavimo“. (rk)