Kas dar prisimena Bažnyčioje švęstus Pauliaus metus?

Dvylika mėnesių skirtų apaštalui šv. Pauliui, nuo 2008 birželio 28 iki 2009 metų birželio 29, buvo nepaprastas laikotarpis ne tik Bažnyčios, bet ir visos tarptautinės bendruomenės gyvenimui. Tarsi didžiulė banga Pauliaus metai „užliejo“ bažnytinį gyvenimą įvairiais liturginiais, moksliniais, kultūriniais renginiais, piligrimystėmis, suvažiavimais, parodomis. Šie renginiai liudijo, jog „Paulius nori kalbėtis ir su mumis“, pasakė popiežius Benediktas XVI Pauliaus metų inauguravimo Mišparuose, Romos šv. Pauliaus bazilikoje.

Pauliaus metai buvo aptarti ketvirtadienį Vatikane surengtoje konferencijoje. Pastarosios tikslas buvo įvertinti Pauliaus metų svarbą, naudą ir išliekamąją vertę Bažnyčios gyvenimui, o taip pat pristatyti neseniai išleistą dokumentinį leidinį apie Pauliaus metus. Konferencijoje kalbėjo Popiežiškosios Naujojo evangelizavimo tarybos pirmininkas arkivyskupas Rino Fisichella, katalikų dienraščio „Avvenire“ vicedirektorius Gianfranco Marcelli, knygos apie Pauliaus metus autorius žurnalistas Graziano Motta ir kardinolai – dabartinis ir buvęs Šv. Pauliaus bazilikos už Mūrų arkikunigai. Vatikano leidyklos leidiniui įvadą parašė Vatikano valstybės sekretorius, kardinolas Tarcisio Bertone. Veikale pateikiama visų Pauliaus metų įvykių kronika, nuo atidarymo iki uždarymo, kuriems Romoje vadovavo popiežius Benediktas, Šventojo tėvo katechezės apie tautų apaštalą.

Arkivyskupas Fisichella apžvelgdamas Paulius metus ir jiems skirtą leidinį prisiminė, kad būtent per Pauliaus metų atidarymą popiežius Benediktas XVI pirmą kartą papasakojo apie planus steigti naujausią Romoje kurijos žinybą - Naujojo evangelizavimo tarybą. Popiežiui rūpėjo tai padaryti ant Pauliaus kapo stovinčioje bazilikoje, kuri yra itin reikšminga ekumeniniu požiūriu. Jis norėjo visiems priminti apaštalo Pauliaus pavyzdžio svarbą visų krikščionių misionieriškumo dvasios ugdymui. Arkivyskupas pridūrė, kad dokumentinis leidinys apie Pauliaus metus yra labai svarbus ypač mūsų laikais, kai smarkiai sušlubavęs istorinės atminties puoselėjimas.

Kai kurie rašytojai nūdienos žmones vadina „kinetiniais“, t.y. žmonėmis, trokštančiais išgyventi kiek įmanoma daugiau patirčių, tačiau nei vienos neišsaugant; pasirengusių bet kada keisti gyvenimo stilių, kad tik patekintų naujumo aistrą, tačiau nežinančių, kokio tikslo siekti gyvenime. Tai viena iš nūdienos kultūrinių krizių: nesugebėjimas išsaugoti ir stabilizuoti tam tikrų įvykių, viską laikant pagrindo neturinčiais praeinančiais fragmentais.

Tuo metu Pauliaus metus galima laikyti Bažnyčios gyvenimui strateginiais metais ne tiek todėl, kad jie leido į dienos šviesą sugražinti itin turtingą įvairialypį tautų apaštalo mokymą, buvo išleista galbūt kaip niekad daug knygų apie jį, kiek todėl, kad jie leido paryškinti Pauliaus mokymo svarbą ir aktualumą nūdienės Bažnyčios evangelizavimo misijoje. „Pauliaus apaštalinės veiklos pavyzdys, kaip ir jo mokymas, gali būti stimulu, jei ne garantija, kiekvieno asmens krikščioniškos tapatybės sutvirtinimui ir visos Bažnyčios atsinaujinimui“, pažymėjo vienoje Pauliaus metų katechezėje Benediktas XVI.

Visus Pauliaus metų etapus pristatęs veikalo autorius Graziano Motta tvirtina, kad Pauliaus metai buvo kaip nepaprastų spalvų fejerverkų spektaklis. Kažkas panašaus buvo 2000 metais, kai Bažnyčioje buvo minimas Didysis krikščionybės jubiliejus ir kone kiekviena metų diena buvo skirta visų tautų krikščionių piligrimystėms ir suvažiavimams Romoje.

Pauliaus metai sulaukė nepaprasto atgarsio ne tik tradicinėje, bet ir internetinėje žiniasklaidoje ir nuo jubiliejinių 2000 metų skyrėsi tuo, kad buvo svarbūs taip pat Pauliaus vardo bazilikai Romoje: po didžiuoju bazilikos Altoriumi vykdant kasinėjimus buvo atrastas apaštalo Pauliaus kapas su įrašu iš IV amžiaus „Paulius, apaštalas ir kankinys“. Be to, kapo aplinka buvo pertvarkyta taip, kad dabar bazilikos lankytojai gali priartėti visai prie pat apaštalo šv. Pauliaus kapo. (sk)