Lurdo Mergelės šventė. Pasaulinė ligonių diena.

Vasario 11 dieną Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minima Lurdo Mergelės šventė. Šią mėnesio dieną prieš 153 metus mažame Pirėnų priekalnių miestelyje Lurde gyvenusi jauna mergaitė Bernadeta Soubirous pirmą sykį miestelio apylinkėse, ieškodama malkų, uolos grotoje išvydo nepaprastai gražią moterį, kuri vėliau jai pasisakė esanti „Nekaltas Prasidėjimas“.

Šiandien Lurdas yra viena iš didžiausių pasaulyje šventovių ir piligriminių centrų. Kasmet čia, iš arti ir iš toli, atvyksta iki 6 milijonų žmonių. Ypač čia vyksta ligoniai. Neatsitiktinai vasario 11 Bažnyčioje taip pat minima Pasaulinė ligonių diena ir skelbiamas popiežiaus laiškas.

Vis dėlto iš pradžių taip nebuvo. Kai Bernadeta papasakojo apie savo regėjimus, jie, viena vertus, sukėlė didelį žmonių susidomėjimą, antra vertus, nepatiklumą ir įtarumą. Tik praėjus savaitei po pirmojo apsireiškimo, vasario 18-ąją, jai teko atlaikyti pirmąją griežtą apklausą ir reikalavimus atsisakyti savo regėjimų. To pareikalavo Lurdo valdininkai ir policijos viršininkas, itin skeptiškas buvo vietos parapijos klebonas, pačios Bernadetos tėvai draudė jai grįžti prie uolos, o giminės sielojosi ir gėdijosi dėl esą tokio jos galvos pakrikimo. Vėliau buvo daug kitų kamantinėjimų – policijos, bažnytinių autoritetų, gydytojų. Vis dėlto Bernadeta, kuri nebuvo raštinga ar gerai religiškai išprususi, mokėjusi tik kelias maldas, tarp kurių rožinį, nepalūžo ir atsispyrė liepimams „liautis kvailinti žmones“ ir iki galo įvykdė tai, ką buvo pažadėjusį regėtajai Mergelei – nustatytą laiką ateiti prie grotos. Kartais regėjimai buvo tylūs ir bežodžiai, lydimi tik maldos, kartais Mergelė grotoje jai pasakydavo dalykus, kuriuos Bernadeta vėliau perpasakodavo kitiems.

Nuo pat pradžių Lurdas, Bernadetai atkasus šaltinį, pradėjo garsėti kaip stebuklingų išgijimų vieta. Pirmiausia tarp vietos žmonių, kurie patikėjo kelių liudininkų pasakojimais apie tai, kad jie ar jų artimieji išgijo, melsdamiesi prie grotos, prašydami Mergelės užtarimo ar prausdamiesi šaltinio vandeniu. Netrukus šis garsas nuskambėjo visoje Prancūzijoje ir už jos ribų. Palengva į Lurdą pradėjo traukti žmonės, vieni su viltimi išgyti, kiti su skeptišku smalsumu. Taip, pavyzdžiui, Lurde apsilankė garsus prancūzų rašytojas Emilis Zola, kuris pripažino, kad Lurdas tapo nepaprastą viltį spinduliuojančia vieta, tačiau manė ir vėliau šią nuostatą perdavė savo kūriniuose, kad visa tai tik iliuzijos.

Pati Bernadeta visada kratėsi tos šlovės, kurią jai kai kas norėjo teikti. Yra išlikęs liudijimas, kad kažkam panorėjus atkirpti jos rūbų skiautę, Bernadeta piktokai pareiškė, kad tai „kvaila“. Abejojantiems ji atsakydavo: „esu įpareigota jums papasakoti, bet ne priversti tikėti“.

Iš kitos pusės, buvo aprašyta iš tiesų nepaprastų pagijimų, kurių buvo tada, yra ir šiandien. Nuo pat pradžių bažnytiniai autoritetai – klebonas, vietos vyskupas, kiti vyskupai - nenorėdami apsigauti ar tapti lengvu antibažnytinių pašaipų taikiniu, labai atidžiai tyrė šiuos pagijimus, prašydami gydytojų komisijos, sudarytos ir iš netikinčių žmonių, nuomonės.

Čia verta priminti kai kuriuos dalykus, kurių nereikėtų painioti. Kaip patikslina t. René Laurentin, Marijos apsireiškimams, taip pat Lurdui, visą gyvenimą paskyręs istorikas, stebuklo pripažinimas yra religinis sprendimas. Gydytojų komisija, ištyrusi aplinkybes, gali pateikti vertinimą, kad liga tikrai buvusi, kad ji tikrai, greitai ar per ilgesnį laiką buvusi išgydyta ir kad išgijimas yra nepaprastas, prieštaraujantis sukauptam žinojimui. Tuo tarpu bažnytiniam autoritetui dera – įvertinus tai, kad ligonis meldėsi, prašė išgijimo ir kitas aplinkybes – pripažinti nepaprastą išgijimą stebuklingu.

Yra šimtai liudijimų apie išgijimus, susijusius su Lurdu. Tačiau bažnytinė komisija oficialiai pripažįsta tik nedaugelį, tik gerai ir visapusiškai ištirtus atvejus. Dažnai praeina daug metų nuo pagijimo iki jo pripažinimo. Pavyzdžiui prancūzo Serge Perrin pagijimas iš hemiplegijos (pusės kūno paralyžiaus) 1970-aisiais pripažintas po aštuonerių metų. Italės Delizia Cirolli nepaprastas pagijimas iš Ewingo sarkomos 1976 metais pripažintas stebuklingu po trylikos metų.

Kaip ir kiekvienais metais, vasario 11-oji Lurdo mieste švenčiama išskirtinai ir iškilmingai. Penktadienį Lurde prasidėjo trečiasis tarptautinis slaugų, ligonių globotojų suvažiavimas, truksiantis iki vasario 13. Nuo pat ryto aukojamos šv. Mišios įvairiomis kalbomis. Vakarop surengta eucharistinė procesija ir ligonių laiminimas, o jau saulei nusileidus – Marijai skirta procesija su žibintais. (rk)