Dariusz Kowalczyk SJ, Vatikano II Susirinkimas (11): Politika

Tęsiame pašnekesių ciklą, skirtą Vatikano II Susirinkimo mokymui dabartinio Bažnyčios gyvenimo kontekste, kurį mūsų radijui parengė Popiežiškojo Grigaliaus universiteto profesorius Dariusz Kowalczyk SJ.

Kunigai neturėtų užsiminėti politika. Taip ar ne? Priklauso nuo konteksto. Kanonų teisės kodeksas sako, kad dvasininkai negali aktyviai dalyvauti politinių partijų ir profesinių sąjungų veikloje (287 kanonas). Tačiau jei politiką suprantame kaip rūpinimąsi bendru gėriu, tuomet, savaime supranta, ji negali būti svetima ir kunigams.

Kiekvienu atveju turi būti paisoma konstitucijos „Gaudium et spes“ skelbiamo principo: „Bažnyčia [...] jokiu būdu nesutampa su politine bendruomene ir nėra susijusi su jokia politine sistema“ (n. 76). Iš tiesų, Bažnyčios misija peržengia bet kokios politinės perspektyvos ribas.

Susirinkimo Konstitucija pabrėžia, jog „Politinė bendruomenė ir Bažnyčia savo srityse yra viena nuo kitos nepriklausomos ir savarankiškos“ (GS 76). Tačiau kartu pažymima, jog jos abi tarnauja tiems paties žmonėms. Pagaliau juk ir katalikai pasauliečiai gali būti įvairių politinių partijų nariai.

Šiandien rimtesnė problema yra ne kunigų politikavimas, bet krikščionių politikų stoka. Iš tiesų labai trūksta dorų ir gerai pasirengusių žmonių, kurie kaip krikščionys dalyvautų politikoje. Susirinkimas aiškiai moko, kad tiktieji pasauliečiai neturėtų šalintis politinės veiklos. Būtent jie kviečiami reikštis įvairiose politinėse struktūrose, būdami ištikimi savo tikėjimui.

Taip pat būtina – skaitome konstitucijoje „Gaudium et spes“ – „kad krikščionių veiksmai, kuriuos jie [...] atlieka savo vardu, kaip piliečiai, vadovaudamiesi krikščioniškąja sąžine, būtų aiškiai skiriami nuo tų, kuriuos jie drauge su savo ganytojais atlieka Bažnyčios vardu“ (n. 76). Tikėkimės, kad politinėse institucijose, taip pat ir Europos Sąjungoje, nepristigs žmonių, sugebančių vadovautis šita taisykle.