Popiežius priėmė Katalikiškojo ugdymo kongregacijos narius. „Dievo pašalinimas iš
pažinimo akiračio, pažeidžia patį pažinimą“
Pirmadienio rytą popiežius Benediktas XVI susitiko su katalikiškas aukštąsias mokyklas
ir kunigų seminarijas visoje Bažnyčioje kuruojančios Katalikiško ugdymo kongregacijos
plenarinio susirinkimo dalyviais. Šiai kongregacijai priklauso ir jos plenariniame
susitikime šiomis dienomis Vatikane dalyvauja taip pat ir Vilniaus arkivyskupas kardinolas
Audrys Juozas Bačkis.
Kongregacijos nariams skirtos audiencijos metu sakytoje
kalboje Benediktas XVI apžvelgė šiuo metu vykstančios plenarinės asamblėjos tematiką.
Visos problemos, kurias šiomis dienomis ketinate aptarti, - sakė jiems popiežius,
- turi bendrą vardiklį – švietimą ir ugdymą, kurie šiuo metu yra vieni svarbiausių
iššūkių visai Bažnyčiai ir specifinėms jos institucijoms. Ugdymo svarba sparčiai didėja,
nes kultūroje, savuoju credo pasirinkusioje reliatyvizmą, vis labiau stinga tiesos
spindėjimo, ji bijo kalbėti apie tiesą ir verčia abejoti pagrindinėmis asmeninį ir
bendruomeninį gyvenimą grindžiančiomis vertybėmis. Dėl to labai svarbią misiją pasaulyje
atlieka krikščioniška žmogaus ir pasaulio vizija besivadovaujančios ugdymo institucijos,
kuriose dirbantieji suvokia, kad ugdymas tai meilės liudijimas, reikalaujantis atsakomybės,
pasiaukojimo, gyvenimo pavyzdžio.
Priminęs, kad viena pagrindinių ugdymo sričių,
kurias kuruoja 1915 metais, taigi jau beveik prieš šimtą metų, popiežiaus Benedikto
XV įkurta kongregacija yra kunigų seminarijos, dalį savo kalbos Šventasis Tėvas skyrė
šioms specifinėms ugdymo institucijoms. Jau daug kartų esu pabrėžęs, - kalbėjo popiežius,
- kad studijų seminarijoje metai yra labai svarbus gyvenimo etapas, kuriuo kandidatas
į kunigus mokosi būti Viešpaties mokiniu. Dėl to ir šiame studijoms skirtame laike
būtinas tam tikras „atsiribojimas“, tam tikra „dykuma“, nes Viešpats kalba į žmogaus
širdį ir jo balsas geriausiai girdimas tyloje. Tačiau kartu reikalingas ir bendruomeniškumas
bei sugebėjimas gyventi su kitais žmonėmis, be kurio būtų sunku įsivaizduoti sielovadoje
dirbantį kunigą.
Katalikiškojo ugdymo kongregacijos nariams skirtoje kalboje
popiežius palietė ir jų plenarinėje asamblėjoje svarstomą interneto ir ugdymo seminarijose
temą bei paragino rūpintis, kad šios priemonės išmintingas ir atsakingas naudojimas
būtų skatinamas ne tik studijų procese seminarijoje, bet ir, seminariją baigus, kunigo
sielovadinėje veikloje.
Kita tema, kurią svarsto šiomis dienomis į plenarinę
asamblėją susirinkę katalikiškojo ugdymo kongregacijos nariai ir kurią jiems sakytoje
kalboje palietė popiežius Benediktas XVI – tai popiežiaus Jono Pauliaus II 1979 metais
paskelbtos Apaštališkosios konstitucijos „Sapientia christiana“ normų taikymo katalikiško
ugdymo institucijose peržiūrėjimas. Pastaruoju metu kongregacija aiškinosi kaip taikomos
šios konstitucijos normos dėstant kanonų teisę, o visai neseniai – ir filosofiją.
Tačiau didžiausią dėmesį reikia skirti teologijos dėstymui. Pasak popiežiaus, teologijos
dėstymas turi būti glaudžiai susietas su biblinėmis studijomis, nes Šventasis Raštas
yra teologijos siela ir širdis. Tačiau teologas negali užmiršti jog ir jis kalba su
Dievui, - sakė Šventasis Tėvas. Turi būti nuolatos gyvas ir stiprus ryšys, kuris teologiją
sieja su asmenine ir bendruomenine, o visų pirma liturgine malda.
Galiausiai
popiežius parėžė ir teologijos sąsajas su kitomis mokslo disciplinomis. Palaimintasis
Jonas Henrikas Newmanas, kalbėdamas apie įvairių mokslo sričių tarpusavio ryšius,
naudojo „pažinimo rato“ terminą. Įvairios pažinimo sritys tarpusavy susijusios, tačiau
tik Dievas ir tik Jis vienas yra susijęs su visa pažinia tikrove. Tad Dievo pašalinimas
iš pažinimo akiračio, pažeidžia ir patį pažinimą. Šioje perspektyvoje katalikiškieji
universitetai, su savo specifine tapatybe, bet kartu atviri viskam kas žmogiška, gali
reikšmingai pasitarnauti pažinimo vientisumui, padėdami studentams ir dėstytojams
savo akiratyje matyti ir tą tikrąją Šviesą, kuri apšviečia kiekvieną žmogų (plg. Jn
1,9).