Kaip žinoma, jau tris savaites pagal šv. Faustinos Kowalskos nurodymus nutapyto Gailestingojo
Jėzaus paveikslo kopijos keliauja po Lietuvos vyskupijų parapijas. Sausio 15 d. pašventinti
Vilniaus katedroje paveikslai pradėjo piligrimystę po visą Lietuvą, o kelios kopijos
pasiekė ir diasporoje gyvenančių lietuvių bendruomenes. Į Romą paveikslo fotografinę
kopiją atvežė šeštadienį, vasario 5 d. atvykęs Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys
Juozas Bačkis. Šia proga šeštadienio vakarą Romos lietuvių bendruomenės nariai susirinko
į Mišias, kurias kardinolas aukojo Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos
svečių namų „Villa Lituania“ koplyčioje. Po Mišių vyko konferencija, kurioje kalbėta
ir apie Dievo Gailestingo slėpinį, kurį skleidžia šv. Faustinos pradėta maldingumo
tradicija, ir apie Lietuvoje šiemet švenčiamus Gailestingumo metus.
Šeštadienio
vakarą aukotų Mišių homilijoje kardinolas Audrys Juozas Bačkis visų pirma priminė
Garbingojo Dievo Tarno popiežiaus Jono Pauliaus II indėlį į šios maldingumo tradicijos
plėtrą.
Pakartojęs Mišių Evangelijoje skambėjusius Kristaus žodžius: „Jūs pasaulio
šviesa“, kardinolas kalbėjo: „Man prisimena žodžiai, pasakyti popiežiaus Jono Pauliaus
II – Dievo Tarno, greitai palaimintojo – kuris sakė, kad Dievo Gailestingumas yra
šviesa, kuri turi nušviesti trečiojo tūkstantmečio žmonių kelią. Tai tarsi jo palikimas,
jo nurodymas, jo noras, kad visas Bažnyčios gyvenimas, visas apaštalavimas, visa sielovada
būtų paženklinta Gailestingumu“. Kardinolas homilijoje taip pat pakartojo Jono Pauliaus
II žodžius, pasakytus 2002 metų rugsėjį Lenkijoje, konsekruojant Krokuvos Lagiewniki
priemiestyje pastatytą didžiąją šventovę Dievo Gailestingumo garbei: „Padėkite, šiuolaikiniam
žmogui patirti Dievo gailestingąją meilę, kad savo spindėsiu ir atjauta ji išgelbėtų
žmoniją. Kaip nūdienos pasauliui reikia Dievo Gailestingumo! Tamsiausia žmogaus kančios
bedugnė iš visų kontinentų šaukiasi Gailestingumo. Ten, kur viešpatauja neapykanta
ir keršto troškimas, kur karai sėja skausmą, kur miršta nekalti žmonės – būtina Gailestingumo
malonė, kad suramintų sielas bei širdis ir atvertų ramybės versmę. Ten, kur stinga
pagarbos gyvybei ir žmogaus orumui – būtinas Dievo Gailestingumas, nes jo šviesa yra
neįkainojamos vertės kiekvienai žmogiškai būtybei. Gailestingumas reikalingas tam,
kad viso pasaulio neteisybės gautų galą Tiesos spindesy“.
Po Mišių vykusios
konferencijos metu, kartu su kardinolu iš Vilniaus atvykusi sesuo Aldona Dalgėdaitė
pristatė Lietuvoje švenčiamų Gailestingumo metų genezę ir programą, taip pat supažindino
su Dievo Gailestingumo maldingumo tradicijos sklaida šiandieniniame Vilniaus mieste.
Konferencijoje kalbėjęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas,
komentuodamas Jobo knygą bei pasitelkdamas labai originalias ir netgi rafinuotas retorines
figūras gretino Dievo Apvaizdą, būdingesnę Senojo Testamento tradicijai, su Dievo
Gailestingumu, kuris visas atsiskleidžia Kristaus aukoje. Lietuvių kolegijos dvasios
tėvas prelatas Stasys Žilys kalbėjo apie šiandienę tikėjimo krizę, kuri tuo pačiu
yra ir gailestingumo krizė. Galiausiai, užbaigiant šeštadienio vakarą vykusią konferenciją
į jos dalyvius dar kartą kreipėsi Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis:
„Ta
Gailestingumo žinia, kurią paskelbė pasauliui šv. Faustina, gali mums padėti gyventi,
kai susiduriame su sunkumais, su abejonėmis, su kančia, su mirtimi. Ji gali padėti
ir visam pasauliui, kad būtų jame daugiau gailestingosios meilės. Sunku tai išreikšti
šiandien. Žmonėms šiandien reikia tokios meilės liudytojų. Reikėjo Motinos Teresės,
kuri sugebėjo užmiršti kas bloga, save paaukoti ir eiti pirmyn. Reikėjo Jono Pauliaus
II ir jo kančios. Jame - silpname, bejėgiame žmoguje, kaip sakė apaštalas Paulius,
pasirodė Dievo visagalybė. Esme priešais tokį slėpinį, kuris mus sukrečia ir kurį
mums sunku suprasti, bet jis gali mums padėti. Mes esame praktiški žmonės, - sakė
konferencijos pabaigoje kardinolas Audrys Juozas Bačkis, - tad darykime gailestingus
darbus ir žiūrėkime kaip galime padėti vieni kitiems“. (jm)