COMECE apgailestauja dėl ES užsienio reikalų ministrų nepriimtos deklaracijos

Sausio 31 dieną Briuselyje vyko Europos Sąjungos užsienio reikalų tarybos susitikimas, kuriame dalyvavo ES užsienio reikalų ministrai. Susitikimo programoje svarstytos ir išreikštos pozicijos dėl situacijų Egipte, Tunise, Baltarusijoje, Dramblio Kaulo respublikoje, Gvinėjoje Bisau ir kituose pasaulio regionuose.

Tačiau dėl į darbotvarkę įtraukto punkto apie religijos laisvę ir religinį krikščionių persekiojimą nepriimta jokios deklaracijos. Ataskaitoje apie susitikimą galima rasti tik lakonišką eilutę, jog susitikimo dalyviai „apsikeitė požiūriais apie religijos ir įsitikinimų laisvę ir nusprendė prie šios temos grįžti vėliau“.

Punktas apie religinį persekiojimą į ES užsienio reikalų ministrų susitikimo darbotvarkę Italijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Lenkijos pastangomis buvo įtrauktas po dviejų didelių ir kruvinų išpuolių prieš krikščionis Irake ir Egipte. Tuo pačiu pažymėta, kad tai nėra pavieniai atvejai Artimųjų Rytų regione. Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Michele Alliot-Marie katalikiškam Prancūzijos dienraščiui „La Croix“ komentavo, jog po „nesenų pasikėsinimų Bagdade ir Aleksandrijoje tapo būtina priminti tolerancijos ir pagarbos kulto laisvei poreikį“.

Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių nepavyko priimti bendros deklaracijos buvo konkretumo trūkumas. Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Portugalijos, Liuksemburgo ir net Airijos atstovai nenorėjo deklaracijos tekste paminėti konkrečių atvejų, konkrečių valstybių ir konkrečių religinių – krikščionių – bendruomenių. Jiems atrodė pakankama abstrakčiai pasmerkti religijos laisvės pažeidimus ir religinių mažumų persekiojimą. Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini pasiūlė šį klausimą nukelti vėlesniam laikui. Pasak jo, abstrakti deklaracija, kuri nukreipta prieš krikščionių persekiojimą nė karto jų nepaminint yra menkai tikėtina, todėl geriau kol kas nepriimti jokio pareiškimo.

Europos Sąjungos vyskupų konferencijų taryba (COMECE) paskelbė komunikatą, kuriame išreiškiamas apgailestavimas dėl diplomatinio dvejojimo paminėti krikščionis ir konkrečius atvejus.

Viena vertus, Europos Sąjunga pripažįsta religijos laisvę pamatine teise, kaip tai aiškiai įvardinta Lisabonos sutartyje, Pamatinių teisių chartijoje ir daugybėje deklaracijų. ES yra įsipareigojusi ginti šią teisę tiek savo viduje, tiek išorėje. Antra vertus, sausio 20 dieną Europos Sąjungos parlamentas paskelbė rezoliuciją, kurioje nedviprasmiškai pasmerkė krikščionių persekiojimus, paminint konkrečius atvejus. Po savaitės, sausio 27 dieną, tą patį padarė ir Europos Taryba, tarp kurios 47 narių yra visos ES valstybės. Tad kodėl ES užsienio reikalų ministrai nesugebėjo susitarti dėl to paties? Italijos užsienio reikalų ministro Frattini nuomone dėl „beviltiško laicizmo“.

Itališkas interneto portalas „La Bussola quotidiana“ kalbino italų politiką Luca Volonte, kuris Europos Taryboje sausio 27-ąją pristatė ataskaitą „Apie prievartą prieš krikščionis Artimuosiuose Rytuose“. Pasak jo, paradoksalu, kad Europos Sąjungos politikams yra lengviau paminėt Dalai Lamą nei krikščionis. Tai dalinai galima paaiškinti kultūriniu veiksniu: dėl atsimetimo nuo savo krikščioniškų šaknų ES nebepajėgia spręsti konkrečių problemų, kurios apeliuoja į jos pačios tapatybę. Lengviau kovoti už tuos, kurie yra toliau nuo jos pačios. Kitas veiksnys liečia pačią sprendimų priėmimų procedūrą. Europos Sąjungos užsienio reikalų taryboje sprendimai priimami vienbalsiai. Tad nors jei dauguma šalių remia kokią nors deklaraciją, pakanka stiprios mažumos opozicijos, kad ji nebūtų priimta. (rk)