Popiežius susitiko su Emanuelio bendruomenės nariais

Ketvirtadienį popiežius Benediktas XVI Vatikane susitiko su šešiomis dešimtimis Emanuelio bendruomenės narių – su bendruomenės tarptautinės tarybos nariais, atsakingaisiais ir ganytojais.

Emanuelio bendruomenė gimė Prancūzijoje, praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, laikotarpyje po Vatikano II Susirinkimo, kuriuo atsirado ne viena nauja bendruomenė. Panašiai kaip ir kitais atvejais, bendruomenės užuomazga buvo maldos būrelis, susibūręs aplink naują charizmą skleidžiantį asmenį. Emanuelio bendruomenės atveju tai buvo Pierre Goursat, kurį ši bendruomenė laiko savo steigėju. Būtent aplink šį jau beveik šešiasdešimt metų sulaukusį pasaulietį 1971 metais Paryžiuje susibūrė kelių bendraminčių grupelė, po metų maldos susitikimuose dalyvavo jau per penkis šimtus asmenų.

Bendruomenė greitai augo ir plėtėsi ne tik Prancūzijoje, bet ir kitose šalyse. Jos nariais gali turėti įvairų statusą: būti kunigais, sutuoktiniais, vienuoliais, Dievui pasišventusiais asmenimis. Pierre Goursat mirus 1991 metais, bendruomenė jau turėjo narių visame pasaulyje. Tais metais Popiežiškoji pasauliečių taryba patvirtino jos statutus. Šiandien ją sudaro virš 7000 narių 63 valstybėse. Praėjusiais metais buvo pradėta Pierre Goursat beatifikacijos byla. Tarp daugelio Emanuelio bendruomenės iniciatyvų galima išskirti dvi: įsteigimą tarptautinės humanitarinės organizacijos „Fidesco“, kurios savanoriai šiuo metu darbuojasi 35 neturtinguose pasaulio kraštuose; nuo 2006 metų rengiamus ir kasmet vis populiarėjančius adoracijos kongresus Prancūzijos Burgundijos regione, Paray-le-Monial mieste.

Audiencijoje dalyvavusiems Emanuelio bendruomenės nariams Benediktas XVI linkėjo, kad jie šventumo kelyje sektų savo bendruomenės steigėjo gyvenimo ir tikėjimo pavyzdžiu, dėkojo Dievui už bendruomenės gimimą ir augimą.

„Brangūs bičiuliai, gilioji jūsų bendruomenės malonė kyla iš Eucharistijos adoracijos. Iš šios adoracijos gimsta gailestinga meilė visiems žmonėms, o iš šios meilės - troškimas evangelizuoti. Jūsų charizmos dvasioje drąsinu jus gilinti jūsų dvasinį gyvenimą, suteikiant jame esminę vietą asmeniniam susitikimui su Jėzumi Kristumi, Emanueliu, „Dievas su mumis“, kad leistumėtės būti Jo perkeičiamais, subrandintumėte aistringą misijos troškimą“, - kalbėjo popiežius Benediktas XVI, pridurdamas, jog eucharistinis gyvenimas yra misijinis gyvenimas todėl, kad ta meilė, kurią švenčiame Eucharistijos sakramente savo pačia prigimtimi nori būti perduota kitiems.

Pasak popiežiaus, šiandien Dievo Žodžio skelbimo ypatingai reikia tarp šeimų ir jaunimo, taip pat intelektualinėje aplinkoje. Jis ragino Emanuelio bendruomenės narius prisidėti atnaujinant parapijų apaštalinę veiklą, plečiant jų dvasinę ir misijų orientaciją; būti atidiems tiems asmenims, kurie atsigręžia į Bažnyčią, tačiau neturi katechetinių pagrindų. Jiems reikia padėti įleisti autentiškas teologines, sakramentines ir bažnytines šaknis.

Popiežius Benediktas XVI Emanuelio bendruomenei taip pat linkėjo tikros krikščioniškos bendrystės: kylančios ne iš žmogiško solidarumo, bet iš santykio su Kristumi ir iš troškimo Jam tarnauti. Tada bendruomeninis gyvenimas taps gyvu visus santykius turinčios persmelkti broliškos meilės liudijimu. Ši broliška bendrystė jau yra naujo pasaulio, kurį Kristus atėjo įsteigti, skelbimas.

Tokios pat bendrystės Šventasis Tėvas linkėjo bendruomenės santykiuose su vietinėmis Bažnyčiomis. Tikra bendrystė, tikra charizma neužsidaro savyje, tačiau prisideda prie viso Kristaus Kūno augimo. Todėl bendruomenės misijos turi prisiderinti prie vietinės Bažnyčios realijų, bendradarbiaujant su jos ganytojais. Abipusis pašaukimų skirtingumo Bažnyčioje ir jų nepakeičiamo indėlio evangelizacijoje pripažinimas yra iškalbingas Kristaus mokinių vienybės ir jų liudijimo tikėtinumo ženklas. (rk)