Samir Khalil Samir SJ. Pokyčiai Egipte ne tik politiniai, bet ir dvasiniai

Šiomis dienomis tarptautinės politikos ir žiniasklaidos dėmesio centre yra įvykiai Egipte. Laukiama ir spėliojama kokių atgarsių jie sukels arabų pasaulyje ir visame Artimųjų Rytų regione. Protestai prieš valdžią ir ypač jau tris dešimtmečius šalį valdantį prezidentą Mubaraką pirmiausia turėjo ekonominį ir politinį pagrindą. Tačiau egiptiečių kilmės jėzuitas islamologas Samir Khalil Samir žinių agentūrai „Asianews“ komentuoja dvasinį ir islamišką akcentą.

Kai kas baiminasi, kad protestai gali padėt įgyti ekstremaliam islamo sparnui daugiau įtakos Egipte ir visam regione, galbūt netgi užimti valdžią šalyje. Tačiau t. Samir komentuoja įdomų dokumentą, pasirodžiusį sausio 24-ąją, dieną prieš manifestacijų Egipte pradžią. „Dokumentą apie islamo atnaujinimą“ išspausdino Egipto leidinys „Septintoji diena“. Jame pateikti 22 punktai, remiantis 23 intelektualų ir musulmonų teologų pareiškimais, apie kai kuriuos itin aktualius klausimus.

Pasak t. Samir, šis dokumentas gali būti interpretuojamas kaip įdomus islamo reformos projektas. Tarp pareiškėjų yra Nasr Farid Wasel, anksčiau ėjęs didžiojo Egipto muftijaus pareigas, garsus musulmonų rašytojas Fahmi Huweidi, žinomi profesoriai ir pamokslininkai.

Jėzuitas komentuoja kai kuriuos punktus. Trečiajame kalbama, jog reikia rasti naujų lyčių santykių formų. Pagal griežčiausias normas, griežtai draudžiama vyrams ir moterims, ne šeimos nariams, būti vienoje patalpoje. Juo labiau dviese. Saudo Arabijos universitetuose studentai vaikinai dėstytojo klausosi vienoje auloje, o merginos kitoje, jį matydamos per televizorių. „Dokumente apie islamo atnaujinimą“ siūloma leisti vyrams ir moterims būti kartu, kai yra pateisinama būtinybė.

Šeštajame dokumento punkte rašoma apie džihadą, šventąjį karą: kada ir kokiomis aplinkybėmis jis leistinas ir teisingas. Dokumente akcentuojama, kad džihadas turi būti tik gynybinis, nukreiptas prieš agresorius ir okupantus. Jį galima paskelbti tik islamiškose žemėse. Bet kokiu atveju draudžiami išpuoliai prieš beginklius žmones, vaikus, senelius, moteris, dvasininkus, vienuolius, kulto pastatus. Kitaip tariant, džihado vardu negali būti pateisinamas islamistinis terorizmas, nors kitos interpretacijos siekia būtent to.

Septintajame punkte kritikuojamas „išorinis religingumas“ ir „svetimi papročiai“. Pasak t. Samir, šis punktas nukreiptas prieš maždaug 30 metų senumo tendenciją ypatingai pabrėžti išorines praktikas ir išorinius ženklus, tai sutapatinant su dvasiniu tyrumu. Tokius „svetimus papročius“ parsinešė ir skleisti pradėjo arabų pusiasalyje, ypač Saudo Arabijoje, dirbę ir gyvenę egiptiečiai. Jie pradėjo nešioti ilgas barzdas, o moteris versti nešioti, vardan kuklumo, visą kūną, taip pat ir veidą uždengiančius rūbus, nors Korane kalbama tik apie žvilgsnio kuklumą.

Aštuntajame punkte paliečiama itin reikšminga religijos ir valstybės atskirumo tema. Čia pasaulietiškumas interpretuojamas ne kaip priešstata religijai, o kaip religijos apsaugojimas nuo politinio ir komercinio panaudojimo. Argumentuojama, jog pasaulietiškumas yra suderinamas su islamo teise.

Devintuoju punktu siūloma „ištyrinti“ pirmųjų islamo amžių paveldą. Šis punktas nukreiptas prieš taip vadinamąjį salafizmą, nuostatą, jog teisingas islamiškas gyvenimas turi būti toks pat, kaip pranašo Mahometo, antros ir trečios musulmonų kartos atstovų gyvenimas. Be abejo, islamui svarbios šių kartų suformuotos vertybės, tačiau kai salafizmo šalininkai atsisako atsisėsti ant kėdės, nes pranašas Mahometas sėdėjęs tik ant žemės ir nori savo elgesiu kopijuoti 1400 metų senumo visuomenės elgesį, tai tampa stabdžiu dabartinėms islamo visuomenėms.

Pasak t. Samir, „Dokumentas apie islamo atnaujinimą“ sukėlė didžiulį susidomėjimą. Per dieną jį nukopijavo virš 12 tūkstančių interneto svetainių arabų kalba, daugybė žmonių jį komentavo. Reikia konstatuoti, kad tik mažuma visiškai jam pritarė. Tai rodo, kad dokumento pasiūlymai bus įgyvendinti negreit. Dauguma jam nepritarė, nors dėl tikslumo reikia pridurti, kad kartais prieštaravo tik vienam ar dviems punktams. Iš kitos pusės, pats dokumentas liudija apie minties srovę Egipto islamiškoje visuomenėje, kuri nepritaria tokioms „išorinio“ islamo tendencijoms, kurios išryškėjo per pastaruosius 30 metų. (rk)