Popiežiaus laiškas Lotynų Amerikos pašaukimų kongresui: „gyva Bažnyčia ugdo gausius pašaukimus“

Popiežius Benediktas XVI parašė laišką Kosta Rikos Cartago mieste nuo sausio 31-osios iki vasario 5-osios vykstančio Antrojo Lotynų Amerikos pašaukimų kongreso dalyviams. Sveikindamas viso kontinento Bažnyčių atstovus, susirinkusius permąstyti pašaukimus į kunigystę ir vienuolišką gyvenimą dabartiniais Bažnyčios gyvenimo laikais ir svarstyti adekvačias pašaukimų ugdymo strategijas, popiežius pirmiausia primena, kad prieš 17 metų Šventojo Sosto ir Lotynų Amerikos vyskupų konferencijų tarybos surengtas pirmasis toks suvažiavimas atnaujino pašaukimų sielovadą ir gerokai pagyvino viso žemyno katalikų bendruomenių gyvenimą. Tokio paties rezultato popiežius linki ir šiam kongresui, pažymėdamas, kad pašaukimų skaičius yra Bažnyčios gyvastingumo rodiklis, kad tarp bendruomenės gyvenimo dinamiškumo ir pašaukimų skaičiaus esama stipraus abipusio ryšio, kad gyva Bažnyčia ugdo gausius pašaukimus.

Toliau savo laiške Šventasis Tėvas apžvelgia du svarbius pašaukimų ugdymo bruožus – dvasingumo elementą ugdymo procese ir kunigų asmeninio gyvenimo liudijimo svarbą. Pašaukimas nėra žmogiškojo projekto įgyvendinimas. Pašaukimas taip pat nėra gerai parengtos strategijos rezultatas. Savo pačia giliausia esme jis visuomet yra slėpininga ir žmogiškai iki galo nesuvokiama Viešpaties iniciatyva. Tai Jis sužavi savosios meilės grožiu ir sužadina žmoguje meile motyvuotą atsiliepimą. Dėl to, pasak popiežiaus, į šį pirmutinį pašaukimų į kunigus ir vienuolius elementą turi būti deramai atsižvelgiama ir Bažnyčios kuriamose pašaukimų ugdymo sielovadinėse strategijose. Pašaukimų ugdymas visų pirma turi būti pagalba jaunam žmogui, kad jis galėtų išgristi Viešpaties kvietimą ir atsiverti žmogaus galimybes ir jėgas viršijančiai tikrovei: gyvenimo pilnatvei, kurią gali duoti tik Kristus. Popiežius savo laiške taip pat primena, kad to siekiant bene patikimiausia ir efektyviausia priemonės yra gyvenimo liudijimas, kurio Bažnyčia tikisi iš pašaukimą jau anksčiau išgirdusių kunigų ir vienuolių. Jie savo artimo ryšiu su Kristumi ir tarpusavio bičiulystės pavydžiu privalo liudyti pašaukimo grožį. (jm)