Dariusz Kowalczyk SJ, Vatikano II Susirinkimas (10): Kultūra
Tęsiame pašnekesių ciklą, skirtą Vatikano II Susirinkimo mokymui dabartinio Bažnyčios
gyvenimo kontekste, kurį mūsų radijui parengė Popiežiškojo Grigaliaus universiteto
profesorius Dariusz Kowalczyk SJ.
„Žmogaus asmeniui būdinga tai,
kad tik per kultūrą [...] jis pasiekia tikrą ir visišką žmogiškumą“. (GS). Remdamiesi
šiuo konstitucijos „Gaudium et spes“ tvirtinimu, suprantame, kad ir Evangelija žmogų
visada pasiekia per kultūrą. „Evangelizavimas – tai ir susitikimas su kiekvienos epochos
kultūra“, - rašė Jonas Paulius II.
Be kultūros tikėjimas negalėtų būti įkūnytas,
grėstų sekuliarizacija ir vilties politizavimas. Dėl to Susirinkimas pastebi, kad
žmonių bendruomenės kultūrinės pažangos ugdymas, pagal Dievo planą, visuomet yra naudingas
ir Bažnyčiai (plg. GS 44).
Tačiau ir kultūrai reikalinga tikėjimo patirtis.
Be atvirumo tam kas dieviška kultūra tampa ezoterizmu arba vien materialinės naudos
siekiančia pseudo kultūra. Suprasdama šias grėsmes „Gaudium et spes“ skelbia: „Geroji
Kristaus naujiena be paliovos atnaujina puolusio žmogaus gyvenimą bei kultūrą [...].
Taip Bažnyčia yra paskata ir pagalba [...] kultūrėti žmogui bei visuomenei“ (GS 58).
Deja,
tuoj pat po Susirinkimo, nelauktai staiga prasidėjo kultūros ir papročių revoliucija,
vėliau pavadina 1968 metų revoliucija, kuri gerokai pakeitė bendrą kontekstą. Kai
kurie tos bangos aspektai greit praėjo, tačiau kiti – visų pirma laisvas požiūris
į lytiškumą – tapo pastoviais šiandien viešpataujančios mąstysenos elementais.
Nei
anie pasikeitimai, nei paskutiniaisiais dešimtmečiais įvykusi kompiuterinė –informacinė
revoliucija, nesumenkino Susirinkimo žinios apie tikėjimo ir kultūros sąsajas. Šiandien
Bažnyčia turi būti dar labiau aktyvi kultūros sferoje ir kartu ieškoti sąjungininkų,
kad galėtų sėkmingai atsispirti įvairioms antikultūros srovėms.