Arkivyskupas Fisichella apie Naujojo evangelizavimo tarybos misiją

Šventojo Sosto dienraštis „l’Osservatore Romano“ išspausdino platų interviu su arkivyskupu Rino Fisichella apie Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos, kurios pirmininkas jis yra, misiją. Ši neseniai įkurta taryba po truputį įgauna vis aiškesnius kontūrus – jau įrenginėja savo biurą Romoje, prieš savaitę popiežius Benediktas XVI paskelbė potvarkį apie šios tarybos narius.

Nors Popiežiškoji naujojo evangelizavimo taryba buvo įsteigta 2010 metų rugsėjo 20 dienos motu proprio „Ubicumque et semper“, kalbant apie jos misiją, pasak arkivyskupo, reikia pradėti iš toliau, nuo Vatikano II Susirinkimo.

Popiežiaus Jono XXIII noru šis susirinkimas turėjo būti pajėgus kalbėti moderniam pasauliui. Susirinkimo atidarymo kalboje popiežius priminė, kad krikščioniškos žinios turinys niekad nesikeičia. Keičiasi būdai jį perduoti, kad modernus pasaulis galėtų jį suprasti. Tai kelias, prasidėjęs Vatikano II Susirinkimo dokumentais „Dei verbum“ ir „Lumen gentium“. Bažnyčia turi misiją ir pareigą perduoti Dievo Žodį, kurį saugo. Ji yra sąmoninga, jog turi rasti naujas dialogo formas, kad būtų suprantamesnė moderniam žmogui.

Dar viena Bažnyčios sąmoningumo manifestacija yra 1974 metų apaštališkasis paraginimas „Evangelii nuntiandi“, gimęs po metais anksčiau surengto Vyskupų Sinodo apie evangelizaciją. Šis paraginimas, anot arkivyskupo, yra išlaikęs aktualumą iki pat šios dienos. Ne veltui Benediktas XVI jį cituoja Naujojo evangelizavimo tarybos įsteigimo akte. Reikia paminėti visą Jono Pauliaus II pontifikatą, persmelktą evangelizacijos ir jos būdų ieškojimo. Visa tai buvo tarpusavyje susiję etapai, kurių tiesioginė pasekmė buvo naujosios tarybos įsteigimas.

Jos išskirtinis uždavinys, anot arkivyskupo Fisichella, yra permąstyti evangelizaciją kartu su viso pasaulio vyskupų konferencijomis. Tai yra ieškojimas kartu. Vyskupų konferencijos taip pat kviečiamos steigti panašaus į Naujojo evangelizavimo tarybą pobūdžio biurus.

Bendro darbo būtinybė taip pat galioja ir Romos kurijos atžvilgiu. Kitaip ir būti negalėtų. Jei evangelizacija yra Bažnyčios misijos širdis, įvairios dikasterijos šią misiją vykdyti padeda įvairiais aspektais. O popiežius yra pirmasis, kuris skelbia Evangeliją. Žinoma, su kai kuriomis dikasterijomis bendradarbiavimas bus artimesnis. Pavyzdžiui, su Popiežiškąja kultūros taryba, kuri kelia Dievo klausimą tiems, kurie toli nuo tikėjimo.

Naujojo evangelizavimo taryba sieks iš naujo pasiūlyti evangelinę žinią tiems, kurie jau yra krikščionys, tačiau abejingi ar praradę tikėjimą, ypač senos tradicijos krikščioniškose šalyse. Tuo ji skiriasi nuo Propaganda fide kongregacijos, kurios užduotis skelbti evangeliją ten, kur dar nebuvo skelbta.

Pasak arkivyskupo Fisichella, pirmasis praktinis uždavinys yra susidaryti bendrą įvairių iniciatyvų supratimą. O tokių iniciatyvų, kurias galima priskirti naujajam evangelizavimui, visuose penkiuose kontinentuose yra nemažai. Yra gerai organizuotų judėjimų, gimusių per pastaruosius kelis dešimtmečius. Jungtinėse Amerikos Valstijose yra daug organizacijų ir grupių, kurios darbuojasi universitetuose. Daug svarbių ir įdomių iniciatyvų yra Lotynų Amerikos ir Europos šalyse. Daug šių iniciatyvų vykdo pasauliečiai. Kitąsyk tai vyskupijų projektai. Taigi, viena vertus, Bažnyčia jau turi didelį bažnytinių judėjimų ir naujo evangelizavimo iniciatyvų turtą. Kita vertus, jis yra fragmentiškas. Tad pirmasis praktinis Naujojo evangelizavimo tarybos siekis bus visas šias iniciatyvas geriau pažinti, harmonizuoti ir paremti, atsižvelgiant į iniciatyvų tarpusavio papildomumą.

O tai, anot Naujojo evangelizavimo tarybos pirmininko, reiškia, kad artimiausiu metu jis turės iš tiesų daug ir nuolatos keliauti po visą pasaulį, susitikti, pažinti, diskutuoti. Darbotvarkė užpildyta jau iki birželio.

Galiausiai arkivyskupas Fisichella pasakojo apie Tarybos pasirinktą simbolį. Tai neseniai popiežiaus pašventinta Antoni Gaudi Šventosios Šeimos bažnyčia Barselonoje. Pasak ganytojo, ši bažnyčia tokio sekuliaraus ir daugialypio miesto kaip Barselona centre būtent yra nauja tikėjimo kalba, tuo pat metu išlaikanti tęstinumą su tūkstantmete tradicija. (rk)