Religijos laisvė, žmogaus teisės ir ekonominė ES pagalba kitoms šalims

Sausio 20 dieną Strasbūre Europos Parlamentas priėmė labai svarbią rezoliuciją dėl krikščionių padėties atsižvelgiant į religijos laisvę. Priimtas dokumentas bus išsiųstas tiek Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių parlamentams bei vyriausybėms, teik šalims, kuriose krikščionys patiria smurtą ar yra diskriminuojami. Rezoliucijoje primenama, kad Europos Sąjunga nuolat reiškė savo įsipareigojimą saugoti minties, sąžinės ir religijos laisves ir pabrėžė, kad vyriausybės turi pareigą užtikrinti šias laisves visame pasaulyje.

Europos Parlamento priimta rezoliucija nėra pirmas dokumentas, kuriame kalbama apie religijos laisvę. Dar 2007 m. lapkričio 15 d. priėmė rezoliuciją dėl rimtų įvykių, kurie kelia pavojų krikščionių ir kitų religinių bendruomenių egzistavimui. Tuo tarpu 2010 metais buvo priimtos net 4 rezoliucijos dėl religinės laisvės: sausio 21 d. dėl išpuolių prieš krikščionių bendruomenes; gegužės 6 d. dėl masinių žiaurumų Džose, Nigerijoje; gegužės 20 d. dėl religijos laisvės Pakistane; ir lapkričio 25 d. dėl Irako, ypač mirties bausmės ir išpuolių prieš krikščionių bendruomenes.

Tačiau praėjusį ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje primą kartą į krikščionių persekiojimo problemą pažvelgiama globaliai bei įvertina teigiamai tuos, kurie renka statistinius duomenis apie krikščionių persekiojimą. Pirmą kartą buvo pasiremta tarptautinės katalikiškos labdaros organizacijos „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ metinės ataskaitos duomenimis kaip patikimais.

Rezoliucijoje konstatuojama, kad išpuolių prieš krikščionių bendruomenes skaičius 2010 m. išaugo visame pasaulyje. Taip pat išaugo teismo procesų bei mirties bausmių už piktžodžiavimą, dėl kurių dažnai nukenčia moterys, skaičius. O statistiniai duomenys apie religijos laisvę pastaraisiais metais rodo, kad dauguma religinio smurto aktų vykdomi būtent prieš krikščionis. Toliau paminimi konkretūs išpuolių prieš krikščionis atvejai Nigerijoje, Pakistane, Filipinuose, Kipre, Irake, Vietname, Egipto Aleksandrijos mieste. Taip pat pažymima, kad Europa, kaip ir kitos pasaulio šalys, nėra išimtis ir joje pasitaiko religijos laisvės pažeidimo atvejų bei išpuolių prieš religinių mažumų atstovus dėl jų tikėjimo, pasitaiko diskriminacijos dėl religinių priežasčių atvejų.

Pateikti duomenys verčia mąstyti, kad bandymai apriboti krikščionių teises bei krikščionių žudymai apriboja visų teises bei sumenkina demokratiją. Taigi, Europos Sąjungos Parlamentas pasmerkia išpuolius prieš krikščionių bendruomenes, reiškia gilų susirūpinimą dėl netolerancijos krikščionims bei siūlo ekonominę pagalbą ir bendradarbiavimą mainais į žmogaus teisių įgyvendinimą. Tai reiškia, kad ekonominio bendradarbiavimo sutartys gali būti pasirašytos su sąlyga, kad šalys užtikrins religinę laisvę, nes minties, sąžinės ir religijos laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė.

Galiausiai Europos Parlamentas ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai skubos tvarka kurti ES strategiją dėl žmogaus teisių į religijos laisvę įgyvendinimo, įskaitant sąrašą priemonių prieš valstybes, kurios sąmoningai neapsaugo religinių grupių. O ES institucijas ragina palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su Bažnyčiomis bei religinėmis, filosofinėmis ir nereliginėmis organizacijomis, taip užtikrinant, kad krikščionių ir kitų religinių bendruomenių persekiojimo klausimas būtų pirminės reikšmės klausimas, dėl kurio sistemingai diskutuojama. (kl)