Šventojo Sosto dienraštis „l’Osservatore Romano“ sausio 21 dienos leidime išspausdino
Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pareigūno Marko Langhamo išsamų straipsnį
apie katalikų Bažnyčios dialogą su anglikonais ir metodistais.
Katalikų santykiai
su Pasauline anglikonų komunija pastaruoju metu yra stipriai įtakojami pačių anglikonų
vidinių santykių. 2010 metų kovo mėnesį Amerikos episkopalų bažnyčia, priklausanti
Anglikonų komunijai, išrinko antrąjį vyskupą, kuris gyvena homoseksualioje sąjungoje.
Po to Komunijos garbės primas Kenterberio arkivyskupas Rowan Williams paskelbė sielovadinį
laišką, kuriuo paprašė episkopalus pasitraukti iš oficialių ekumeninių pokalbių. Kenterberio
arkivyskupas taip pat pasiūlė sutvirtinti Komuniją – ne centriniu autoritetu ir prievarta,
o santykių stiprinimu, išlaikant anglikonišką tradiciją ir vienybę. Kai kurios anglikonų
provincijos šiam projektui pritarė, kitos jį nagrinėja. Tačiau, viena vertus, Kenterberio
arkivyskupo pasiūlymo ateitis dar neaiški, kita vertus, problemos, kurios grasina
Anglikonų komunijos vienybei, gilėja, tuo pat metu komplikuodamos ekumeninius santykius
su katalikų Bažnyčia. Vis dėlto abi pusės toliau deklaruoja tvirtą ekumeninį įsipareigojimą.
Toliau
kalbama apie 2009 metų apaštalinės konstitucijos „Anglicanorum coetibus“, kuri suteikė
anglikonams galimybę užmegzti pilną vienybę su Šventuoju Sostu ir tapti katalikų Bažnyčios
nariais, pasekmes. Kaip tik šiomis dienomis Anglijoje kai kurie anglikonų dvasininkai
įstojo į pirmąjį specialiai jiems įsteigtą ordinariatą. Įvairiose šalyse anglikonų
bendruomenės konsultuojasi su katalikų ganytojais. Beje, pačioje Anglikonų komunijoje
yra iniciatyvų įsteigti kažką panašaus, norint pasipriešinti kai kurioms tendencijoms
Komunijos viduje.
Svarbūs 2010 metais buvo katalikų ir anglikonų lyderių susitikimai.
Popiežius Benediktas XVI rugsėjo mėnesį lankėsi Didžiojoje Britanijoje. Ši kelionė
turėjo ekumeninę dimensiją. Lapkričio mėnesį Kenterberio arkivyskupas Williams lankėsi
Romoje, minint Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos penkiasdešimtmetį.
Toliau
vyksta teologinis dialogas. Šiuo metu rimtai ruošiamasi Tarptautinės katalikų-anglikonų
komisijos susitikimui 2011 metų gegužės mėnesį.
Lygiagrečiai su šiomis oficialiomis
dialogo formomis vystosi neformalūs santykiai, dažnai asmeninio pobūdžio. Jų metu
keičiamasi informacija, parengiami oficialūs aktai, susitinkama mažiau formalioje
aplinkoje. Viena iš tokių vietų yra Romos anglikonų centras. Šio centro biblioteka
naudinga anglikonybės ir katalikybės tyrinėtojams, čia rengiami nedideli susitikimai,
priėmimai ir diskusijos.
Santykiai su metodistais, iš anglikoniškos tradicijos
gimusia Bažnyčia, taip pat buvo pozityvūs ir naudingi, rašo Mark Langham. 2010 metais
tęsėsi Tarptautinės mišrios katalikų-metodistų teologinės komisijos darbai. Tikimasi,
kad iki 2011 metų Pasaulinės metodistų tarybos susitikimo bus paruoštas bendras dokumentas
apie Bažnyčią ir sakramentus. Rengiamasi išleisti knygą, kurioje būtų pristatyti keturių
dešimtmečių katalikų ir metodistų dialogo vaisiai, kartu problemomis, dėl kurių dar
reikia diskutuoti. Svarbu, kad jaunoms krikščionių kartoms būtų perduotas ankstesnis
įdirbis. Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pareigūnas taip pat išvardino
ne vieną apsikeitimą oficialiais vizitais tarp katalikų ir metodistų.
Pasak
jo, reikia pripažinti, kad ekumeniniai santykiai tarp katalikų, anglikonų ir metodistų
išgyvena sunkų periodą ir kai kurie procesai iš naujo kelia klausimus dėl anksčiau
pasiektų susitarimų. Iš kitos pusės, galima pasidžiaugti gerais asmeniniais santykiais,
tvirta valia įsipareigoti ekumenizmui ir praktiniu bendradarbiavimu įvairiuose lygiuose.
(rk)